Tekstas: Markas Kaušinis
Esu Markas – peiliadirbys. Kiek save pamenu, nuo vaikystės domėjausi šaltaisiais ginklais. Pirmas peilis, kurį pamačiau savo gyvenime, buvo senelio sulankstomas peiliukas plastikinėmis mėlynomis kriaunomis, kurį retkarčiais jis duodavo man, kad galėčiau jo prižiūrimas išdrožti iš kokios lentos ar pagaliuko sau medinį kardą ar durklą.
Tikriausiai tada pirmą kartą pajutau tą pirmykštį mūsų protėvių vyrų instinktą, trauką šaltiesiems ginklams. Tada dar buvau per mažas, kad galėčiau tokį peiliuką nešiotis – senelis pažadėjo, kad, kai suaugsiu, būtinai nupirks man tokį.
Ėjo laikas, nuo lentelių po truputį perėjau prie metalo. Iš pradžių tai buvo juodasis metalas, neturintis geram peiliui būdingų savybių, tad buvo daug nusivylimų ir naudingos patirties. Per darbų pamokas mokykloje slaptai pjaudavau žvaigždutes ir mėtomuosius peilius. Paskui ėjo ilgas laiko tarpas, skirtas asmeniniam gyvenimui susikurti. Mokyklos baigimas, studijos, kariuomenė, darbo patirtis užsienyje.
Per visą tą laiką vis atsirasdavo minutėlė prisiminti seną hobį, bet rimtai tuo užsiimti nebuvo kada. Tik 2009 m. padėjau pirmus tvirtus žingsnius peilio gamintojo kelyje. Iš pradžių peilius darėme kartu su tėčiu. Jis yra Lietuvos liaudies meistras Adomas Kaušinis, daugiau nei 30 metų dirba su gamtinių formų plastika. Jo gausi patirtis ir vertingos medžio apdirbimo srities žinios puikiai padėjo gilinantis į šį amatą.
Metalo apdirbimu ir jo gamybos technologijomis domėjausi savarankiškai. Šiuo metu aktyviai bendradarbiauju su keliais Lietuvos ir Rusijos kalviais, Ukrainos, Suomijos peilių gamintojais. Savo peiliams naudoju tik kokybiškas medžiagas ir optimalius metalus: Damasko, nerūdijantįjį, almazinį (XB5) plieną, bulatą ir kitus metalus.
2013 m. pradėjau kurti naują unikalią peilių seriją. Kiekvienas šios serijos peilis turi unikalų eilės numerį, specialią mano žymą ir kartais metalo, iš kurio pagaminta geležtė, markę – kad būsimasis peilio savininkas žinotų, kaip jį prižiūrėti ir galąsti.
Stengiuosi kiekvieną peilį padaryti unikalų. Nepažįstu būsimų peilių savininkų, bet stengiuosi, kad kiekvienas peilis atrastų sau tinkantį šeimininką. Tikriausiai tą savybę perėmiau iš tėčio, kuris dirba su gamtinėmis formomis, medžio gumbais, šaknimis. Jo kūrybos principas – nedrožti iš rąsto to, ką moki, o minimaliai prisiliesti prie gamtos jau sukurto grožio ir skoningai jį paryškinti bei suteikti antrą gyvenimą.
Peilių rankenoms dažniausiai naudoju briedžio, elnio ragus, įvairius kaulus, kartais net tenka dirbti su tokiomis labai retomis ir brangiomis medžiagomis kaip vėplio ar kašaloto iltis. Kiekviena tų medžiagų savyje turi didžiulį energinį potencialą, kurį tinkamai apdirbus ir išryškinus išeina nuostabūs kūriniai. Taip pat su mediena. Jos rūšių yra be galo daug ir išmokus tinkamai pritaikyti specifines žinias galima sukurti tiesiog nuostabius ir nepaprastai originalius peilius.
Kiekvienas peiliadirbys turi savo koncepciją, kartais tai paprastas ištobulintas vienas modelis, kurį meistras žino nuo iki. Kartais tai ypač ilgai ruoštas ir brandintas vizijos ir juvelyrikos derinys. Kartais tai universalus patogus instrumentas. Tikiu, kad kiekvienas mano pagamintas peilis turi savo sielą. Pradėdamas gaminti peilį niekada nežinau, koks jis bus, kai užbaigsiu, tai tarsi tuščia drobė, kuri užsipildo dirbant – priklausomai nuo nuotaikos, emocijų, įkvėpimo ir pastangų.
Kadangi šis pomėgis yra mano aistra, niekada nepavargstu apie ją galvoti. Galvoje nuolat sukasi įvairios mintys, eskizai, planai, projektai, kartais net būna sunku užmigti. Tačiau kai atsiduri dirbtuvėje, viskas tarsi atsistoja į savo vietas, susidėlioja ir nelieka jokių neaiškumų. Kai paimi į rankas geležtę, galvoje tarsi pradeda suktis labai daug minčių.
Per ilgą laiką susiformavo tam tikri gamybos etapai, kurie padeda „suorganizuoti“ mintis ir nustatyti jų realizavimo tvarką. Iš pradžių pritaikai rankenos medžiagą, tada techninė pusė, detalių tarpusavio sujungimas, derinimas. Kitas etapas yra sutvirtinimas – klijavimas, po jo grubus apdirbimas, formų numatymas, toliau smulkus apdirbimas. Tada peilis būna beveik baigtas, nors iki pabaigos dar toli.
Reikia sukurti pagražinimus – ar tai raižinys ant rankenos, ar pirografinis piešinys. Viskas turi būti subalansuota – neužgožti, o paryškinti peilio formą ir koncepciją. Toliau siuvamas dėklas – pritaikomas konkrečiam peilio dydžiui. Vienas paskutinių etapų – galandimas. Nuo jo priklauso, ar peilis taps darbiniu įrankiu, ar tiesiog gražiu dirbiniu.
Kai darbas baigtas ir atlieki paskutinę darbų fazę – poliruoji rankeną ir geležtę, apima nepaprastas malonumo jausmas, kurį puikiai pažįsta kiekvienas kuriantis žmogus. Tai tarsi tavo esybės dalelė, materializuota į konkretų daiktą, kurį kiekvienas gali paliesti, panaudoti ir pasidžiaugti kartu su tavimi.
Kadangi mintys apie peilius nuolat sukasi mano galvoje, to pasekmė – vis nauji ir nauji projektai ir eksperimentai. Kartais to, ką sumąstau, iškart nepavyksta įgyvendinti pačiam vienam, bet suradus kitų resursų ir atvėrus naujas galimybes, kurių duoda bendraminčių bendravimas, galima realizuoti net ir pačias neįtikinamiausias vizijas.
Sėkmingai bendradarbiaujant su Lietuvos ir kitų šalių peiliadirbiais bei amatininkais gimsta nepaprastai gražūs ir originalūs darbai, kurie šiuo metu puošia kai kurių užsienio šaltųjų ginklų kolekcininkų stendus ir ekspozicijas. Jubiliejinis peilis Nr. 100 „Maja legend“ su Algimanto Paškevičiaus pirografiniu 3D piešiniu užėmė garbingą vietą privačioje Rusijos peilių kolekcijoje. Kaip ir peilis Nr. 182 „Aztec“ su briedžio rago rankena, papuošta meistro Artūro Davainio raižiniais.
Man dažnai užduoda vieną klausimą ir aš visuomet atsakau – aš ne medžiotojas ir nemanau, kad kada nors juo tapsiu. Niekada nesu naudojęs savo peilių pagal jų tiesioginę paskirtį medžioklėje žvėriui lupti, mėsinėti, pjaustyti. Tačiau per visą laiką, kiek užsiimu šiuo hobiu, esu išgirdęs be galo daug nuomonių, koks turi būti medžiotojo peilis.
Posted by Markas Kausinis on Ceturtdiena, 2020. gada 12. Novembris
Iš pradžių labai stengiausi, ieškojau optimalaus sprendimo – norėjau sukurti tokį peilį, kuris tiktų visiems ir būtų „tobulas“ tarsi filosofinis akmuo alchemijoje ar Šventasis Gralis religijoje. Bėgant laikui supratau vieną dalyką – visi žmonės skirtingi, tad ir universalaus peilio, kuris tiktų visiems, nėra. Kiekvienas žmogus unikalus, tad ir peilis turi būti toks.
Savo kūriniuose stengiuosi suderinti kelis pagrindinius aspektus, kurie, mano manymu, yra svarbūs: tai peilio visumos dizainas – jis turi būti patogus, ergonomiškas ir funkcionalus; geležtės metalas turi atitikti peilio paskirtį pagal tai, kur bus naudojamas peilis; rankena turi derėti su bendru peilio dizainu, jos forma turi būti patogi ir išbaigta; dėklas turi būti patogus, tvirtas ir užtikrinti peilio saugumą.
Kaip pasakė vienas žymus žmogus: „Surask užsiėmimą, kuris tau patinka, ir tau niekada nereikės dirbti“. Kai randi veiklą, kuri daro tave laimingą, nepavargsti, tau nuolat trūksta laiko, paroje per mažai valandų, saulė per greitai nusileidžia už horizonto ir nei 25 laipsnių šaltis nesustabdys tavęs nuo 3 valandų darbo po atviru dangumi, jei užsiėmimas, kuris tau patinka, skatinamas tavo vidinės aistros.
Peilių gamyba yra veikla, kurią tobulinu nuo vaikystės – tai hobis, peraugęs į aistrą. Į kiekvieną kūrinį įdedu dalelę savęs, kiekvienas peilis yra unikalus ir nepakartojamas. Tai puikus, ilgaamžis įrankis ir akį džiuginantis dirbinys.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Galima prenumeruoti nuo 2021-03-01 iki 2021-12-31
https://www.prenumeruok.lt/Posted by Žurnalas Medžioklė on Piektdiena, 2021. gada 12. februāris
