
Aštuoni negyvi gyvūnai Hofštetene – tai didžiausia lūšies ataka nuo šių plėšrūnų sugrąžinimo į regioną. Kiti panašūs atvejai kelia klausimą – ar per miškus klajoja „probleminė lūšis“?
Yra sekmadienio vakaras, likus nedaug iki vidurnakčio. Markas Jankovičius ką tik grįžta namo. Prieš aštuonerius metus 48-erių vyras su šeima persikėlė į mažą Pfalco girios gyvenvietę Hofšteteną, kur su žmona augina senovines naminių gyvulių veisles, gamina sūrį ir verčiasi bitininkyste. Prieš naktį jis nusprendžia dar kartą patikrinti savo gyvulius, tačiau pievoje jo laukia kraupus vaizdas. Viena iš ožkų guli ant žemės – negyva, kruvina, užpulta smūgiu į gerklę. Sunerimęs jis ima ieškoti likusių gyvulių ir greitai randa dar septynis kritusius – dvi avis ir šešias ožkas, visas nužudytas tokiu pačiu būdu.

Lūšių populiacija Europoje ir konfliktai Vokietijoje
Lūšių populiacija Europoje pastaraisiais metais didėjo dėl apsaugos priemonių ir rūšies reintrodukcijos programų. Daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją, lūšys vėl tapo laukinės gamtos dalimi po ilgo išnykimo laikotarpio. Nors šie plėšrūnai dažniausiai minta stirnomis ir kitais laukiniais gyvūnais, kartais jie užpuola ir naminius gyvulius, sukeldami konfliktų su ūkininkais ir gyvulių augintojais.
Vokietijoje tokie atvejai nėra dažni, tačiau regionuose, kur gyvena lūšys, jie kartkartėmis padaro nuostolių gyvulių laikytojams. Nors yra siūlomi kompensavimo mechanizmai ir prevencinės priemonės, tokios kaip elektrinės tvoros ar sarginiai šunys, ne visi ūkininkai gali arba nori juos įdiegti. Diskusijos apie tai, kaip suderinti plėšrūnų apsaugą ir žemės ūkio interesus, tęsiasi, o tokie užpuolimai, kaip įvykęs Hofštetene, tik dar labiau aštrina šį klausimą. Šaltinis čia