• Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo pranešimų apie Lietuvoje pastebėtus ar net sumedžiotus šakalus. Nėra paslaptis, kad ši gyvūnų rūšis mūsų šalyje plinta, o ateityje ją greičiausiai pastebėsime dar dažniau. Šiuo metu vienas iš pagrindinių regionų, kur formuojasi šakalų populiacija, yra šalies vakarinė ir pietvakarinė dalys, įskaitant Kuršių nerijos apylinkes. Nors auksinis šakalas mūsų faunai vis dar neįprastas gyvūnas, jam yra nustatytas medžioklės terminas – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.
Kaip atskirti šakalą nuo lapės? Medžiotojos dienoraštis #24
• Pranešimai apie šakalų pastebėjimus dažniausiai gaunami privačiai, tačiau per praėjusį sezoną oficialiai užregistruoti jau penki sumedžioti plėšrūnai. Statistikos duomenis galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
• Šie plėšrūnai, kurių dydis yra tarp vilko ir lapės, gyvena poromis ilgą laiką ir kartu rūpinasi jaunikliais. Kai pora atsiveda jauniklių, kartais padėti jais rūpintis lieka ir vienas iš ankstesnės vados jauniklių, vis dar gyvenantis kartu su abiem suaugusiais šakalais.
• 2023 m. moksliniame leidinyje Applied Animal Behaviour Science Vengrijos mokslininkų grupė paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėta šakalų elgsena po to, kai vienas iš poros narių žūva. Tyrėjai pažymėjo gyvūnus GPS sekimo antkakliais ir stebėjo, kas vyksta poroje, kurioje buvo teisėtai sumedžiota patelė, bei kartu netoliese gyvenusią vienišą patelę. Duomenys parodė, kad vos po kelių valandų nuo pirmosios patelės žūties vienišė apžiūrėjo teritoriją, o po 24 valandų jau liko kartu su patinu ir perėmė ankstesnės poros teritoriją. Įdomu tai, kad šis elgesys buvo užfiksuotas ne poravimosi sezono metu. Šie stebėjimai puikiai parodo, kokia socialiai lanksti yra ši rūšis, ir būtent tai lemia šakalų gebėjimą greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų bei sparčiai plisti.
• Būdami šuninių šeimos plėšrūnai, šakalai tarpusavyje bendrauja kaukdami. Tokiu būdu jie iš anksto praneša kitiems tos pačios rūšies atstovams apie savo teritoriją ir taip išvengia tiesioginių susidūrimų. Poroje gyvenantys gyvūnai taip pat kartais kaukia kartu, derindami judėjimą ir pranešdami vienas kitam apie savo buvimo vietą.
• Šakalai turi savo vietą įvairių tautų mitologijoje ir kultūroje. Senovės egiptiečiai požemių dievą ir mirusiųjų globėją Anubį vaizdavo kaip žmogų su juodo šakalo galva. Manoma, kad tokia asociacija atsirado todėl, kad šie gyvūnai senovėje klajodavo po kapines. Afrikos tautų folklore šakalas atlieka panašią funkciją, kaip lapė Lietuvoje ir kitose Europos šalyse – pasakose ir legendose jis vaizduojamas kaip sumanus apgavikas. Panašios savybės, o taip pat ir dievų pasiuntinio vaidmuo šakalui priskiriamas ir Indijos mitologijoje.
• Regionuose, kur gyvena šakalai ir kur gausu benamių šunų, užfiksuota atvejų, kai atsiranda šakalų ir šunų hibridų. Tokie mišrūnai būna vaisingi ir gali daugintis. Praeityje Rusijoje, vadovaujant biologui Klimentui Sulimovui, tokie šakalų ir šunų kryžminimai buvo atliekami tikslingai – siekiant išvesti šunį su dar geresne uosle.
Šakalų pora nufilmuota prie bebrų namų!
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
