Vienas skaitytojas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti keturračiu važiuojantis ragų ieškotojas vietoje, kur kelio tikrai nėra. Tokie vaizdai kelia klausimą ne tik apie atsakomybę gamtoje, bet ir apie tai, kur yra riba tarp pomėgio ir neatsakingo elgesio.
Pavasarį miškuose vis dažniau galima sutikti žmones, ieškančius numestų elninių žvėrių ragų. Šis užsiėmimas tampa vis populiaresnis. Ragų kilogramas rinkoje gali kainuoti apie 20 eurų, todėl daugelis leidžiasi į mišką tikėdamiesi rasti vertingą radinį.
Pavasaris laukiniams gyvūnams yra ypač jautrus laikotarpis. Tai metas, kai daugeliui rūšių prasideda jauniklių laukimas arba jau gimsta pirmieji jaunikliai. Nuolatinis trikdymas miškuose sukelia gyvūnams stresą, verčia juos palikti ramias vietas ir gali turėti neigiamų pasekmių jų išgyvenimui.
Dar didesnė problema yra važinėjimas gamtoje keturračiais. Kai kurie ragų ieškotojai su keturračiais važiuoja per miškus, pievas ir net ūkininkų laukus. Tai ne tik trikdo gyvūnus, bet ir gadina dirvožemį, palieka provėžas bei sukelia konfliktus su žemės savininkais.
Teisiniu požiūriu situacija gana aiški. Lietuvos teisės aktai nenumato specialių apribojimų numestų ragų rinkimui, o rastas ragas priklauso jį radusiam asmeniui. Pats ieškojimo faktas nėra draudžiamas. Tačiau tai nereiškia, kad šiai veiklai negalioja jokios taisyklės. Apie tai, kokių taisyklių būtina laikytis miške ir kokios atsakomybės gali kilti jų nepaisant, skaitykite toliau Kas riboja ragų ieškotojų hobį?
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
