Pasibaigus medžioklei ir pagerbus gyvūnus, prasideda jų apdorojimas. Iš sumedžioto gyvūno skerdenos susidaro geriausias ir ekologiškiausias mėsos produktas.
Atsižvelgiant į tai, kad medžiojamų gyvūnų mėsa ir subproduktai bus naudojami žmonių maistui,žvėrienos perdirbimo patalpos turi būti kuo geriau pritaikytos šiam darbui – lengvai valomos, su tinkamais stalais, prietaisais ir šaldymo įranga.
Apranga apdorojant mėsą
Patogi ir higieniška sumedžioto gyvūno dalijimo vieta, švarūs paviršiai, guminės pirštinės, speciali apranga ir naudoti parengti instrumentai yra pagarbos, kurią medžiotojai parodo gyvūnui, ženklas.
Tinkamai apdoroti žvėrieną, švarioje aplinkoje supjaustyti mėsą reiškia pasirūpinti, kad nė vienas gabalėlis nenueitų veltui, o ją vartosiantys žmonės gautų sveiką maisto produktą.
Skaitykite toliau
Patys medžiotojai taip pat turėtų pagalvoti apie specialią aprangą arba bent jau gumines pirštines, kai dirba su medžiojamųjų gyvūnų mėsa.
4 priežastys, kodėl verta naudoti gumines pirštines
Nors dar yra manančių, kad naudoti gumines pirštines nepatogu ir nevyriška, jos apsaugo ne tik patį medžiotoją, bet ir aplinkinius. Štai keletas priežasčių, kodėl verta mūvėti gumines pirštines skrodžiant sumedžiotą gyvūną.
Skaitykite toliau
Įsakymas Dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo
Mažais kiekiais gaminamos laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsos veterinarijos reikalavimai
Pirmas darbas, kurį reikia atlikti gydant kanopinius gyvūnus, yra vidaus organų išlaisvinimas. Elninių žvėrių atveju tai galima atlikti miške, o šernų atveju – tik apdorojimo vietoje.
Pradedantieji dažnai susiduria su sunkumais pirmajame elnių ir briedžių, net stirnų apdorojimo etape – vidaus organų pašalinimu.
Yra įvairių specialių metodų, mažų, bet svarbių detalių, dėl kurių tai atliekama greitai, lengvai ir higieniškai.
Naudingi patarimai. Kanopinių apdorojimas
Mūsų didžiųjų kanopinių ir iš principo bet kurių kitų elninių ar net Afrikos antilopės pirminis apdorojimas nesiskiria, neskaitant smulkių niuansų. Skiriasi vien tik kiekvieno patirtis ir įgūdžiai, o pagrindiniai principai visai paprasti.
Pirmiausia ir svarbiausia gyvūną išvėdinti, t. y. išleisti vidurius. Tai galima padaryti iškart miške, išskyrus šernus dėl afrikinio kiaulių maro rizikos. Dažnai gyvūną daug lengviau išvėdinti kaip tik miške, nes tada lengviau jį gabenti, mat šis tampa lengvesnis. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad laimikio vėdinti negalima, kai pakeliui į medžiotojų namelį ar apdorojimo vietą yra didelė tikimybė jį ištepti – įmerkti į purvyną. Jei nešvarumų galėtų patekti į pilvo ertmę ar krūtinės ląstą, miške geriau nevėdinti. Taip pat svarbu prisiminti, jog yra tam tikrų sąlygų, į kurias reikia atsižvelgti, kad žvėriena nesugestų.
Skaitykte toliau
Gyvūnai, kaip ir žmonės, kenčia nuo ligų ir sužeidimų. Kai kurias infekcijas galima aptikti plika akimi apdorojant sumedžiotą gyvūną. Laukinių gyvūnų ligos
Kas po elnio oda? Musių lervos
Paskui lupykloje net pasidarė jos gaila – sumenkę raumenys, poodinės kraujosruvos ir tokie standūs, vienos ar dviejų centų monetos bumbuliukai. Žinantys jau supranta, apie ką kalba, bet jauniesiems medžiotojams ir varovams tai buvo nemaloni staigmena. Kas ten gyvena po elnio oda?
Šį kartą pavyko nufotografuoti dvejopus nuomininkus. Iš pažiūros lervos buvo skirtingos, todėl nusprendžiau paaiškinti, kas jos tokios. Daugpilio universiteto Parazitologijos ir histologijos laboratorijos vyr. mokslininkė Muza Kirjušina apžvelgė nuotraukas ir klausėsi mano pasakojimo apie lervų buvimo vietą, išvaizdą ir gyvūno fizinę būklę.
Skaitykite daugiau
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
