Šunys

Geriausia mėsa šunims – žvėriena0


Bebro koja, kalakutiena su kaulais, elniena, avienos kaulas, bebro organai: kepenys, plaučiai, inkstai; vitaminų mišinys
Bebro koja, kalakutiena su kaulais, elniena, avienos kaulas, bebro organai: kepenys, plaučiai, inkstai; vitaminų mišinys
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Žurnalo Medžioklė redakcija gavo skaitytojo laišką su prašymu paaiškinti, kuo šerti medžioklinės veislės šuniuką, mat veterinarijos gydytojas teigė, kad, norint užauginti gerą medžioklinį šunį, jį reikia šerti tik sausu maistu.
Nuomonė, kad medžiokliniam šuniui negalima duoti žalios mėsos, greičiausiai susijusi su medžiotojų bendruomenėje sklandančiu įsitikinimu, esą sumedžiotą žvėrį radęs šuo jo neparodys šeimininkui, o sėdės prie jo ir vaišinsis. Arba atvirkščiai – eidamas į medžioklę klausys ne komandų, o savo pilvo.

Tačiau čia būtina pasakyti, kad dauguma medžiotojų žino, jog toks požiūris nėra teisingas, nes šuo medžioti yra mokomas ir supranta, kad maistą gaus kaip atlygį už gerą darbą. Taip pat 90 proc. šunų atsisakys ėsti šiltą, ką tik sumedžiotą gyvūną ir pirmenybę teiks pirma užšaldytai šviežiai mėsai.

Šviežia elniena, putpelių kiaušiniai, petražolės
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Triušio koja, triušio kepenėlės, anties sparneliai, ančių širdelės, jautienos ir žuvies mišinys
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Šviežia elniena, ančių skrandukai, vištų kojos, sardinės aliejuje, moliūgai ir brokoliai su sėmenų aliejumi, krapai papuošimui
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mitai apie šuns šėrimą mėsa

1. Mėsa šeriamas šuo tampa agresyvus. Šis mitas atsirado dėl to, kad šunys jaučia puikią šviežio ėdalo maistinę vertę ir saugo jį vydami šalin kitus šunis. Tačiau įprastai toks šuo nebūna agresyvus, priešingai – elgiasi daug santūriau ir tokį šunį mokyti yra lengviau. Tai paaiškinama tuo, kad gaunant natūralų ėdalą organizme virškinimo procesas vyksta ilgiau nei mintant sausu maistu: nereikia gerti vandens kažkam tirpinti ir suėstam ėdalui suvirškinti.

Šviežias maistas apdorojamas lėtai, ramiai, procesai natūralūs, o virškinimo sistema atsipalaidavusi (čia nekalbama apie nesubalansuotą ėdalą). Dėl to šuo gali geriau susikoncentruoti į šeimininką ir negalvoti apie tai, kur atsigerti, kiek atsigerti arba kad reikia bėgti nusilengvinti.

2. Šviežiame ėdale nėra vitaminų. Kai kurie žmonės mano, kad mėsoje nėra vitaminų ir tokiu ėdalu šeriamas šuo negali normaliai gyventi. Šis mitas atsirado būtent šeriant nesubalansuotu šviežiu ėdalu. Tiesa, kad šeriant tik mėsa ar tik kaulais medžiokliniam šuniui tikrai trūks vitaminų ir šis mitas savotiškai pasitvirtins. Todėl svarbu šuns valgiaraštį sudėlioti taip, kad organizmas gautų visų būtinų mikroelementų. Taigi šis mitas kyla tik dėl neteisingo šėrimo.

3. Mėsoje visada yra antibiotikų ir parazitų. Šis mitas taip pat atsiradęs dėl nepatikrintos mėsos vartotojų. Kadangi Lietuva priklauso Europos Sąjungai, o maisto ir veterinarijos inspektoriai (kurie yra nepriklausomi darbuotojai skerdyklose) dirba kiekvienoje skerdykloje, kiekvienas gyvulys ten yra tikrinamas ir dėl antibiotikų, ir dėl parazitų. Todėl, kad šitas mitas išnyktų, svarbu pirkti patikrintą mėsą, o medžiotojams nepamiršti tikrinti savo sumedžiotos žvėrienos.

Dažniausios klaidos šeriant šunį šviežiu ėdalu

Pagrindinė klaida yra netinkamai subalansuota mityba. Dažnai šeimininkai neduoda šuniui vidaus organų, atsikalbinėdami, kad šuo jų nemėgsta (dažniausiai kalbama apie kepenis, inkstus). Tačiau šiuose organuose yra šuniui būtinų mikroelementų ir vitaminų. Jeigu yra taip, kad šuo iš tikrųjų neėda kokio nors produkto, tuomet reikia jį kuo nors pakeisti – ar tai bus kokie nors vitaminai, ar kiti produktai, kuriuose yra lygiaverčių mikroelementų.

Kitas kraštutinumas – kai šių organų duodama per daug. Populiaru yra perdėtai daug duoti plaučių, nes jie pigūs, o šunys juos mėgsta; plaučiai pripildo skrandį ir pučia pilvą, deja, jų maistinė vertė taip pat labai maža ir šuo negauna reikiamo kiekio mikroelementų. Plaučių galima duoti, tačiau jų kiekis ėdale neturėtų būti didesnis nei 10 proc. Panašiai yra ir su tešmeniu.

Antra klaida – kaulai (tik švieži), kai kas išvis bijo jų duoti arba duoda per daug. Jei kaulų neduodama, reikia paanalizuoti, iš kur šuo gauna kalcio, ar jo pakanka, tas pats pasakytina apie gliukozaminą ir kitus mikroelementus, kurių yra kauluose ir kremzlėse. Kurį laiką šuo puikiai apsieis ir be jų, tačiau organizmui išnaudojus savo atsargas ir neturint galimybės jų atnaujinti prasidės didelės ir sunkiai sprendžiamos problemos.

Žvelgiant į priešingą problemą, kai kaulų duodama per daug, pastebima, kad pažeidžiami dantys ir gadinama žarnyno mikroflora. Vis dažniau užkietėja viduriai, vėliau atsiranda virškinimo sutrikimų, išangės liaukų problemų ir pan. Tokiu būdu maitindamasis šuo taip pat gali gyventi ilgą laiką nejausdamas sunkumų, tačiau laikui bėgant jų atsiras ir juos įveikti bus sunkiau. Todėl kaulų kiekis suaugusio šuns racione turėtų sudaryti apie 10 proc.

Trečia dažna problema – duodama neaiškios kilmės arba nepatikrintos mėsos. Dažnai sumedžiotas žvėris nėra tiriamas dėl parazitų ar sunkiųjų metalų, o šuniui duodama tokios mėsos. Kai kurias parazitų rūšis galima išnaikinti vaistais nuo kirminų (o jų duoti dažnai irgi nėra labai sveika), tačiau yra ir tokių parazitų, kurių neįmanoma taip lengvai išnaikinti, o pasekmės gali būti gana sunkios.

Parazitai dažnai sukelia alergijų ir odos problemų, intensyvesnį kailio šėrimąsi, pleiskanas, vėmimą ir kitų problemų. Sunkieji metalai kaupiasi organizme, juos išvalyti labai sunku ir dažniausiai matome, kad šunys greitai sensta, atsiranda inkstų, kepenų problemų, taip pat auglių, prasideda lankymasis pas veterinarus su didelėmis gydymo išlaidomis ir klausimais, iš kur šios problemos atsirado.

Šviežią ėdalą būtina papildyti kitais baltymais

Siekiant maksimaliai paįvairinti savo augintiniui siūlomą ėdalą, reikalingi įvairių šaltinių baltymai. Kiekvienas žvėris skirtingas: vienas stambesnis, kitas liesesnis, kai kurie ėdę tik žolę, kitas ragavęs ir vaisių bei daržovių, grūdų. Priklausomai nuo žvėries ėdesio, jo mėsos vertė skiriasi, taigi skiriasi ir mikroelementų, kurių šuo gauna ėsdamas jo mėsą, spektras. Tam tikroje mėsoje yra daugiau taurino – pavyzdžiui, šernienoje, kuri stiprina širdį, – o dar kitos rūšies mėsoje yra daugiau omega riebalų rūgščių ar B grupės vitaminų, kurie naudingi odai, stiprina nervų sistemą. Taigi norint, kad augintinio mityba būtų maksimaliai visavertė, per tris mėnesius rekomenduojama duoti penkių skirtingų šaltinių baltymų.

Šunų šėrimą būtų galima palyginti su vegetarų ir mėsėdžių mityba. Nepaisant ištisos eros vystymosi, iki šiol dėl šunų šėrimo net veterinarai linkę aistringai ginčytis. Tebėra veterinarų, kurie manys, kad šunį būtina nuo mažens šerti sausu ir tik sausu maistu. Dar visai neseniai vyravo nuomonė, kad geriausias ėdalas sveikatai, kad šuo nesirgtų ir gautų reikiamų maisto medžiagų, yra tik tinkamas sausas maistas. Pastarųjų metų tyrimai, pavyzdžiui, 2021 metais Suomijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai šunų, parodė, kad šuniui, nuo mažų dienų gavusiam nors šiek tiek žalios mėsos, mažėja tikimybė tapti alergiškam.

Šuniukui svarbu paragauti mėsos per pirmąsias 16 gyvenimo savaičių (keturis mėnesius). Dėl to, ką renkasi individualiai savo šuniui, dėl šėrimo žalia mėsa kiekvienas šeimininkas turėtų aptarti su specialistu ar veterinaru. Daugelis veterinarų teigs, kad šunį reikia šerti tik sausu maistu, tačiau bus ir tokių, kurie sakys, kad šunį geriau šerti šviežiu maistu. Taip pat daug veterinarijos gydytojų palaiko mišrų šėrimą.

Koks išaugs medžioklinis šuo, jei ės tik šviežią maistą?

Absoliutus mitas, kad šuo, šeriamas šviežia mėsa, užaugs piktas. Lygiai taip pat absurdiška, kad šuo bus piktas, jei jo varde bus raidė R… Yra nuomonė, kad medžioklinį šunį šerti tik sausu ėdalu yra teisinga. Žinant, kad šuo genetiškai kilęs iš vilko, kas gali būti geriau nei žalia mėsa? Jei medžioklinis šuo šeriamas tik sausu maistu, jį būtų galima palyginti su vegetaru, kuris medžioti eina tik dėl sporto.

Iš esmės šuns racione nėra nieko geresnio už šviežią mėsą. Klausimas, kaip ji pradedama duoti ir kaip šuo kreipiamas ėsti mėsą. Tai nebūtinai reiškia, kad paėmę iš veislyno, kur šuniukas geriausiu atveju be sauso maisto bus ragavęs varškės ar kiaušinio trynio, pirmąjį vakarą naujuose namuose jam duodame sugraužti pusę triušio skeleto.

Šeimininkas, pratindamas šunį prie šviežio maisto, turėtų tartis su veterinaru, kad suprastų, ką reikia duoti, kiek duoti ir kodėl. Žvėriena itin vertinga. Joje yra daug geležies, B grupės vitaminų, žvėriena yra labai liesa, joje daug gerųjų riebalų, daug omega 3 ir 6 (žuvų taukų analogas), dėl ko galima daryti išvadą, kad duoti žvėrieną medžiokliniam šuniui yra pripažintina teigiamu ir tik teigiamu dalyku.

Išleistas naujas žurnalo numeris!

Susiję straipsniai

Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui

LA.lv