Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas viduryje priėmė sprendimą, kuriuo palaiko dabartinį Estijos požiūrį į vilkų apsaugos būklės vertinimą ir vilkų medžioklės reguliavimą. Šis sprendimas paaiškina, kaip taikyti ES gamtos apsaugos teisės aktus rūšims, kurių populiacijos peržengia valstybių sienas, ir patvirtina Estijos taikomą praktiką.
Teismo sprendimas parodė, kad gyvūnų rūšies priskyrimas „pažeidžiamoms“ Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše automatiškai nereiškia, kad negalima pripažinti palankios apsaugos būklės. „Tai svarbi išvada Estijos vilkų populiacijos kontekste, nes anksčiau buvo kilę klausimų, ar statusas „pažeidžiamas“ leidžia leisti vidaus populiacijos medžioklę“, – komentavo Estijos klimato ministerijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vadovas Timo Karkas.
Teismas pabrėžė, kad rūšies apsaugos būklė turi būti pirmiausia vertinama nacionaliniu lygiu, tačiau leidžiama atsižvelgti ir į populiacijos judėjimą per sienas. Tai patvirtina Estijos požiūrį, pagal kurį vertinant vilkų apsaugos būklę atsižvelgiama pirmiausia į Estijos vilkų populiaciją, bet taip pat ir į Baltijos regiono vilkų populiaciją kaip visumą. „Šis sprendimas įrodo, kad Estijos požiūris į vilkų apsaugą buvo teisingas. Daugelį metų vertinome Baltijos vilkų populiaciją kaip visumą, keitėmės informacija su kaimyninėmis šalimis, ir vadovaujantis subalansuotu požiūriu mums pavyko palaikyti ir net pagerinti vilkų būklę“, – sakė T. Karkas.
Teismas taip pat paaiškino ekonominių, socialinių ir kultūrinių poreikių vaidmenį vertinant apsaugos būklę. Šie veiksniai gali būti laikomi ilgalaikį poveikį rūšies populiacijai darančiais elementais, tačiau jie negali būti pasiteisinimas ignoruoti gamtos apsaugos reikalavimus. „Žala, kurią žemės ūkiui daro vilkai, yra reali problema, į kurią būtina atsižvelgti, tačiau ji niekada negali nusverti rūšies apsaugos reikalavimų“, – pabrėžė T. Karkas.
Pastaraisiais metais Estijoje vilkų populiacija išaugo – 2023 metų rudenį Estijoje buvo užfiksuotos 39 vilkų vados. Tai yra aukščiausias skaičius šį šimtmetį. Pagal dabartinį stambiųjų plėšrūnų apsaugos ir valdymo planą, vilkų vadų skaičius Estijoje turėtų svyruoti nuo 20 iki 30 per metus. Per metus populiacija svyravo, o tai nemaža dalimi lėmė valdymo priemonės, tačiau svarbu, kad ji išlieka stabili ir dažniausiai viršutinėje nustatyto intervalo dalyje. Pasak Timo Karko, tai įrodo priimamų sprendimų kokybę.
Estijoje vilkų stebėseną organizuoja Aplinkos agentūra, o sprendimus, reikalingus populiacijos dydžiui reguliuoti, priima Aplinkos departamentas. Siekiant geresnės stambiųjų plėšrūnų apsaugos ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo, sukurta stambiųjų plėšrūnų bendradarbiavimo taryba, kurioje pristatomi stebėsenos rezultatai ir aptariamos prevencinės priemonės, padedančios išvengti plėšrūnų daromos žalos. „Iki šiol ši praktika ir bendradarbiavimas tarp šalių veikė gerai, ką patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, –“ sakė T. Karkas.
Šis sprendimas suteikia Estijai teisinį aiškumą dėl vilkų apsaugos būklės vertinimo ir medžioklės apimties nustatymo. Europos Teisingumo Teismo sprendimas yra įžanga į galutinį Estijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Pirminis Europos Teisingumo Teismo sprendimas patvirtina, kad iki šiol taikytas vilkų apsaugos ir valdymo modelis Estijoje atitiko Europos teisę.
Daugelis klaus, kodėl šis teismo sprendimas yra svarbus. Ir tikrai – tai svarbu ne tik Estijai, bet ir Lietuvai bei visoms kitoms Europos Sąjungos šalims. Šis sprendimas atima iš antimedžiotojų vieną pagrindinių argumentų: „kaip jūs galite medžioti griežtai saugomą rūšį?“ Teismas aiškiai parodė – taip, rūšis gali būti saugoma visos ES mastu, tačiau, jei vietinės populiacijos būklė yra gera ir jos apsaugos statusas palankus, tuomet kontroliuojama medžioklė gali būti leidžiama.
Tai reiškia, kad Estijoje įdiegta sistema, apimanti vilkų stebėseną, griežtai apibrėžtą medžioklės sezoną, kvotas ir apskaitą, buvo teisinga ir veiksminga. Šis teismo sprendimas turės teigiamų pasekmių ne tik vilkų, bet ir kitų rūšių medžioklės reglamentavimui Lietuvoje.
Tai ateitis, kuri laukia Lietuvos. Kodėl naujausias meškos stebėjimas Latvijoje yra toks ypatingas
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
