Stumbrai jau seniai nebėra nykstanti rūšis Europoje. Jų skaičius beveik prilygsta vilkų populiacijai, o kai kuriose šalyse šis gyvūnas yra medžiojamas.
Mūsų gamtosaugos specialistų pastangos atkurti anksčiau nykstančiu laikytą europinį stumbrą yra pripažintinos kaip labai sėkmingos. Lietuvos patirtis gali būti pavyzdys kitoms Europos valstybėms, kur, pasirodo, stumbrai nelaikomi visiškai laisvėje, o išlaikomi pusiau aptvertose teritorijose ir papildomai šeriami. Tuo tarpu Lietuvoje formuojasi stipri ir genetiškai įvairi stumbrų populiacija, kuri šiandien jau yra pasiekusi gana didelį skaičių vietovėse, kur šie žvėrys gyvena.
Kartu su šių stambiųjų žolėdžių sugrįžimu į gamtą atsiranda ir naujų iššūkių. Žiemą, kai stumbrai susiburia ir minta žemės ūkio pasėliuose, jie padaro milžinišką žalą, siekiančią šimtus tūkstančių eurų. Ūkininkai tokia situacija nepatenkinti, o valstybė šiuo metu moka kompensacijas. Nors visos šalies mastu stumbrų skaičius nėra labai didelis, tose vietovėse, kur jie gyvena, daroma žala yra itin didelė ir kyla rimtas konfliktas tarp žmonių interesų ir laukinių gyvūnų.
Ar stumbrų populiacija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad būtų galima pradėti licencijuotą medžioklę, ir kaip į tai žiūri Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba? Klausykitės pokalbio su šios įstaigos vyresniuoju specialistu Ryčiu Papšiu.
Ragai į šonus, nusiaubti laukai ir stumbrų komercinė medžioklė. Pokalbiai apie medžioklę #78
Stumbrų populiacija Europoje, apsaugos statusas ir kitų šalių patirtis
Europinis stumbras (Bison bonasus) – didžiausias laukinis žinduolis Senajame žemyne. Praėjusio amžiaus pradžioje ši rūšis buvo visiškai išnykusi laisvėje, išliko tik keliolika individų zoologijos soduose. Būtent iš jų, pasitelkus ilgalaikes tarptautines programas, stumbrai buvo sėkmingai sugrąžinti į gamtą.
Šiandien Europoje gyvena daugiau kaip 14 000 stumbrų, ir jų populiacija toliau nuosekliai auga. Didžiausios kaimenės yra Lenkijoje – Belovežo girioje ir kituose regionuose, taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Slovakijoje bei Baltijos šalyse. Lietuva laikoma viena iš sėkmės istorijų, nes čia stumbrų populiacija yra laisvai besikurianti, genetiškai įvairi ir sparčiai plečiasi.
Pagal Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą (IUCN) stumbras išbrauktas iš nykstančių rūšių sąrašo ir dabar turi „pažeidžiamos“ rūšies statusą. Tai reiškia, kad išnykimo grėsmė nebėra tokia didelė kaip anksčiau, tačiau rūšiai vis dar reikia nuolatinės priežiūros ir apsaugos.
Kitų šalių patirtis rodo, kad stumbrų populiacijoms augant kyla ūkininkų ir vietos bendruomenių nepasitenkinimas dėl daromos žalos žemės ūkiui. Lenkijoje kasmet tenka skaičiuoti milijoninius nuostolius, todėl dalis populiacijos reguliuojama – leidžiamos ribotos medžioklės licencijos arba vykdomi perkėlimai į kitas teritorijas. Baltarusijoje stumbrai kai kur laikomi pusiau aptvertuose plotuose ir reguliariai šeriami, taip siekiant sumažinti migraciją į žemdirbių laukus. Rumunijoje bei Slovakijoje taikomas mišrus metodas: dalis stumbrų laikoma aptvaruose, dalis – laisvėje, o jų gausą reguliuoja selektyvios medžioklės.
Lietuva kol kas renkasi išskirtinai apsauginį modelį, kai stumbrai visiškai laisvai klajoja, o už jų daromą žalą ūkininkams valstybė moka kompensacijas. Medžioklės taisyklėse stumbras yra įtrauktas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą, tačiau jo medžioklė kol kas neleidžiama, nes nėra nustatytas sezonas ar limitas.
Ar elninių gyvūnų padarytų nuostolių miškuose atlyginimas gali būti užkrautas medžiotojams?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
