Pastarąjį dešimtmetį bepiločiai orlaiviai iš hobio ir pramogų pasaulio persikėlė į profesionalią gamtos apsaugos sritį. Europa ieško modernesnių, greitesnių ir tiksliau veikiančių priemonių kovai su brakonieriavimu, nelegaliais kirtimais, atliekų šalinimu miškuose ir gyvosios gamtos pažeidimais. Tradiciniai metodai, tokie kaip patruliavimas pėsčiomis arba apžiūros iš automobilių, dažnai neleidžia efektyviai pasiekti atokių vietovių arba reaguoti į pažeidimą tuo momentu, kai jis vyksta.
Dronai šią spragą užpildo. Jie leidžia stebėti didelius plotus iš oro, rinkti aukštos raiškos vaizdus, fiksuoti pažeidimus realiu laiku ir perduoti informaciją pareigūnams, kurie gali nedelsdami imtis veiksmų. Tokios technologijos pasiteisina ne tik miškų ir vandens telkinių apsaugoje, bet ir laukinės gyvūnijos apskaitoje, savivaldybių teritorijų stebėjime, ekologinių incidentų fiksavime ir prevencinėje veikloje. Dronai suteikia tai, ko iki šiol trūko gamtos apsaugai – greitį, mobilumą ir objektyvius duomenis.
Technologijos, padedančios kovoti su pažeidimais ir brakonieriavimu
Šiuolaikiniai dronai aprūpinti ne tik vaizdo kameromis, bet ir vis sudėtingesniais jutikliais bei algoritmais. Termovizorinės kameros leidžia aptikti judančius objektus naktį, šilumos signatūrą skleidžiančius gyvūnus arba asmenis, galimai vykdančius neteisėtą veiklą. Dirbtinio intelekto analizės programos gali automatiškai atpažinti transporto priemones, valtis vandens telkiniuose, neteisėtus tinklus ar šnipinėjimo metu slepiamus įrankius.
Prie šių technologijų prisideda ir geografinių duomenų rinkimas, fotogrametrija, tikslaus formato žemėlapių sudarymas. Tai leidžia tiksliai apskaičiuoti pažeidimų mastą, įvertinti miško iškirtimą, nustatyti atliekų sąvartų plotus, fiksuoti neleistinas intervencijas į vandens telkinių pakrantes. Dronai padeda surinkti įrodymus, kurie tampa tvirta faktine baze aplinkosaugos byloms ir administraciniams sprendimams.
Daugelyje Europos valstybių dronai jau įtraukti į kasdienę aplinkosaugos pareigūnų veiklą. Jie naudojami reiduose prieš brakonieriavimą, stebint medžioklės plotus, ieškant nelegalių tinklų upėse ir ežeruose, tikrinant miškų būklę, užfiksuojant neleistus kirtimus arba atliekų išmetimą sunkiai prieinamose vietovėse.
Lietuva. Oficialios institucijos plečia dronų naudojimą kasdienėje veikloje
Lapkričio 24–26 dienomis Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai dalyvavo Vilnius TECH universiteto rengiamuose trijų dienų mokymuose Bepiločių orlaivių pilotavimas.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dronus plačiai taiko kasdienėje veikloje patikrinimuose, vertinant galimus pažeidimus, identifikuojant taršos židinius sunkiai prieinamose teritorijose. Dažnai dronais fiksuojamos neteisėtos veiklos atsikratymas atliekomis, nelegalūs kirtimai, žvyro ar durpių kasimas ir gyvosios gamtos pažeidimai.
Gyvosios gamtos apsaugai dronai ypač svarbūs vykdant stebėjimus ir reidus. Jie padeda rasti vandens telkiniuose nelegaliai laikomus tinklus, švendrynuose slepiamas valtis, stebėti medžioklės plotų vienetus ir identifikuoti kitus galimus laukinės gyvūnijos apsaugos pažeidimus. Dronais pareigūnai operatyviai pasiekia sunkiai prieinamas teritorijas ir gali greičiau reaguoti į pažeidimus.
Dronai plačiai naudojami ir duomenų rinkimui. Atliekami fotogrametriniai matavimai, 2D ir 3D skenavimas, aerokartografavimas, kurie leidžia tiksliai nustatyti plotus, tūrius ir pažeidimų mastus. Tokie duomenys reikalingi vertinant aplinkai padarytą žalą, analizuojant apsemtas, užterštas, iškastas teritorijas, miškų kirtimo vietas, atliekų kaupimo zonas ar išmatuoti pakrantes.
Surinkti duomenys naudojami aplinkos būklės vertinimui, atkūrimo planavimui ir žalos nustatymui, o pagal juos rengiami oficialūs matavimų protokolai, padedantys tiksliai apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos piniginę vertę.
Patirtis Europoje. Kaip dronai naudojami kitose valstybėse
Skandinavija
Švedijos ir Suomijos gamtosaugos tarnybos dronus naudoja laukinės gyvūnijos apskaitai, ypač elnių, šernų ir plėšrūnų monitoringui. Termovizoriniai dronai pastebi gyvūnus didelėse teritorijose be trikdymo ir leidžia atlikti tikslesnes apskaitas nei tradiciniai metodai.
Vokietija ir Austrija
Miškų apsaugos tarnybos dronais tikrina neleistus kirtimus ir miškų pažeidimus, vertina vėjavartų mastą, skaido teritorijas į tikslius kartografinius blokus. Austrijoje dronai naudojami net stirnų populiacijos tankio nustatymui dideliuose miškų masyvuose, kombinuojant skrydžius su dirbtinio intelekto analizėmis.
Pietų Europa
Ispanijoje ir Italijoje UAV sistemos taikomos saugomų teritorijų stebėjimui, nacionaliniuose parkuose fiksuojami brakonieriavimo atvejai, nelegalus transporto judėjimas ir rizikingos žmogaus veiklos vietos. Dronai padeda stebėti ugnies židinius ir vandens trūkumą sausros metu.
Balkanų regionas
Šiame regione dronai dažnai naudojami kovai su nelegaliais žvejybos tinklais, kuriuos sunku aptikti tradicinėmis priemonėmis. Pareigūnai naudoja ir naktinius termovizorinius skrydžius, kurie padeda identifikuoti brakonierius upių deltuose ir nacionaliniuose parkuose.
Iššūkiai ir perspektyvos. Ar dronai pakeis tradicinę aplinkosaugą?
Dronai suteikia stiprią technologinę persvarą, tačiau jie nėra stebuklingas sprendimas. Reikalingi profesionalūs operatoriai, atskiras mokymas, tinkamas reguliavimas ir technologinė priežiūra. Taip pat labai svarbu, kad skrydžiai nebūtų trikdantys laukinei gyvūnijai, nes neatsargiai naudojami dronai gali kelti stresą ir keisti gyvūnų elgseną.
Vis dėlto bendra tendencija aiški. Dronai tampa viena svarbiausių šiuolaikinės gamtos apsaugos priemonių ir jų reikšmė tik augs. Aplinkos apsaugos institucijų patirtis Lietuvoje rodo, kad integruotas bepiločių orlaivių naudojimas leidžia greičiau, efektyviau ir tiksliau nustatyti pažeidimus ir užtikrinti laukinės gamtos apsaugą.
Kai komentatoriai puola, garsus elnių video ir jaunos varovės patirtis. Pokalbiai apie medžioklę #82
Prenumeruokite čia!
