Vandens telkiniai apauga nendrėmis, vandens piktžolėmis ir krūmais, todėl keičiasi augalų, mikroorganizmų ir žuvų sudėtis – nukenčia biologinė įvairovė. Keičiasi net atskirų upių ar ežerų vandens tūris – jis mažėja. Tai, žinoma, nėra tik mūsų šaliai būdinga problema, tačiau apie jos priežastis kalbama gana atsargiai.
Į šią problemą dėmesį atkreipė lrt.lt.
Edgaras Savickas, LRT.lt
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos vandens telkinių būklė prastėja drastiškai, – pastebi Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė. Pasak jos, situaciją bent iš dalies galėtų pataisyti bebrai.
„Jie natūraliai atkūrinėja upių vagas, – paaiškino ji. – Tačiau bebras Lietuvoje yra medžiojamas gyvūnas.“
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas nurodė, kad kol kas nėra planų labiau riboti bebrų medžioklę, trumpinti sezoną arba įvesti jų sumedžiojimo limitų.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, kad nors bebrai ir yra svarbi ekosistemos dalis, tačiau jų veikla dažnai sukelia neigiamų pasekmių melioracijos sistemoms.
Kaupiamoji tarša
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje geros būklės neatitiko net 64 proc. vandens telkinių. Palyginti, 2016-aisiais tokių buvo 51 proc., 2011 m. – 34 proc., o 2006 m. – vos 10 proc.
„Tai drastiškai blogėjantys skaičiai ir tai yra kaupiamoji tarša. Kuo daugiau pilame, tuo daugiau susikaupia, blogėja aplinkiniai telkiniai“, – pavasarį vykusiame seminare žurnalistams pasakojo G. Tamulaitytė.
Neįtikėtinas reginys upės pakrantėje! Medžiotojos dienoraštis #15
Ji paaiškino, kad prie dabartinės situacijos labai prisidėjo sovietmečiu vykęs Lietuvos upių tiesinimas.
„Kai yra natūrali upės vaga, ji kiekvienais metais patvinsta. Būna tos aliuvinės pievos. Kai patvinsta, dalis tų nuosėdų pasilieka pievose. Tačiau dabar didžioji dalis upių nebepatvinsta, ypač kadangi sumažėjo sniego danga, nebeturime tokio aiškaus pavasarinio potvynio. Kaip anksčiau – žiemos pabaigoje viskas vienu metu nutirpsta ir patvinsta vienu metu. Dabar to iš esmės nebestebime“, – sakė ji.
Teigiama, kad bebrų patvankos veikia kaip savotiškas vandens valymo įrenginys – potvyniams nuslūgus didelė dalis teršalų lieka upių krantuose.
Pasak ekspertės, per pastaruosius 20 metų ariamos žemdirbystės plotas Lietuvoje išaugo 50 proc., o tai labai smarkiai veikia vandens kokybę.
„Žemės ūkio tarša šiuo metu yra laikoma pagrindine problema, dėl kurios blogėja vandens būklė“, – sakė G. Tamulaitytė.
AAA pastarųjų 6 metų duomenimis tik 0,3 proc. visų paviršinių vandens telkinių Lietuvoje atitinka labai gerą ekologinę būklę, 36 proc. – gerą, 46,7 proc. – vidutinę, 14 proc. – blogą ir 3 proc. – labai blogą ekologinę būklę.
Vandens cheminė būklė neatitinka geros dėl šių medžiagų: metalų (gyvsidabris, švinas, nikelis), ftalatų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, perfluoroktansulfonrūgšties, tributilalavo.
Pasak agentūros, pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti hidromorfologiniai pokyčiai bei sutelktoji tarša (nuotekos). Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimato sąlygos.
Padėtų bebrai
G. Tamulaitytė svarstė, kad Lietuvos upių vagas galėtų atkurti didesnė bebrų populiacija.
„Kai bebrai daro užtvankas, toje vietoje užsitvenkia upė. Tačiau ūkininkai privalo prižiūrėti savo melioracijos kanalus, užtikrinti, kad ten nėra bebrų užtvankų, nušienauti, nupjauti ir padaryti, kad vanduo gražiai nutekėtų.
Tačiau tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, kur bebrai apskritai buvo išnykę, visi išmedžioti, dabar jie juos po truputį grąžina. Mano, kad tai labai svarbus ekosistemos dalyvis. Mes Lietuvoje jų gana daug turime ir jie yra medžiojami“, – pasakojo ji.
Pokyčių nenumato
V. Graičiūnas sutiko, kad bebrai prisideda prie vandens telkinių taršos mažinimo, tačiau pridūrė, kad labiau riboti bebrų medžioklę, trumpinti sezoną arba įvesti jų sumedžiojimo limitų planų kol kas nėra.
„Bebrai medžiojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Apskaitų duomenimis, bebrų populiacija Lietuvoje didėja, o jų pastaraisiais metais sumedžiojama vis mažiau. Dar labiau išaugusi bebrų populiacija darytų didelę žalą miškams, žemės ūkiui.
2016–2017 m. medžioklės plotų naudotojų vykdomos apskaitos duomenimis Lietuvoje buvo 40 618 bebrų, o 2022–2023 m. – 45 933. Atitinkamai buvo sumedžiota 17 503 ir 14 963 bebrų“, – pateikė jis.
Trukdo žemės ūkiui
Žemės ūkio ministerijos komentare LRT.lt pastebima, kad neprižiūrimų melioracijos griovių lokaliose vietose susidaro palankios sąlygos bebrų populiacijos didėjimui.
„Bebrai, rausdami urvus, gadina melioracijos griovių šlaitus, statydami užtvankas ir kasdami kanalus dažnai pažeidžia melioracijos sistemos infrastruktūrą, o patvenkdami vandenį trikdo vandens nutekėjimą, sukeldami užtvindymo riziką. Dėl jų veiklos melioracijos kanalai gali užsikimšti, o tai trukdo efektyviai sausinti dirbamos žemės plotus.
Tai sukelia žemės ūkio derliaus praradimą, kenkia kelių ir kitų infrastruktūros objektų stabilumui, taip pat, kaip minėta, didina potvynių riziką“, – paaiškino ministerijos specialistai.
Dėl laukinių gyvūnų, taip pat ir bebrų, daromos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui Lietuvoje yra siūlomos kompensacijos.
Daugiausia vandens telkinių, kurie nepasiekė geros ekologinės būklės, nustatyta Nemuno upės baseino rajono (UBR) Nevėžio, Šešupės ir Dubysos pabaseiniuose, Ventos UBR Šventosios (pajūryje) ir Ventos pabaseiniuose ir Lielupės UBR visuose pabaseiniuose. Šiuose pabaseiniuose vyrauja intensyvi žemės ūkio veikla.
Nemuno UBR Žeimenos, Merkio, Minijos ir Šventosios pabaseiniuose yra daugiausia gerą ekologinę būklę atitinkančių vandens telkinių.
Kaip nurodoma Lietuvos visuotinėje enciklopedijoje, Lietuvoje upiniai bebrai gyveno nuo seno. Jau Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.) buvo numatytos jų apsaugos priemonės.
Vėliau, Lietuvai praradus valstybingumą, buvo be saiko medžiojami dėl kailio, mėsos, vilnų ir sruoglių. XX amžiaus pradžioje išnaikinti, tik pavieniai bebrai atklysdavo Nemunu iš Baltarusijos. Po Antrojo pasaulinio karo reaklimatizuoti. Dabar aptinkami visoje Lietuvoje. Medžioklės sezonas nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Šaltinis čia
Nauja našta medžiotojams, dronų lobizmas ir elnių daromi nuostoliai. Pokalbiai apie medžioklę #70
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
