– JAV, kur gyvena daug lokių, šie stambieji plėšrūnai kartais ir valgomi. Žmonių nuomonės apie šią mėsą labai skiriasi: vieni ją laiko visai nevalgoma, kiti – tikru delikatesu. Lokienos skonis labai priklauso nuo to, ką gyvūnas vartojo pats. Kuo mažiau žuvies, tuo skanesnė jo mėsa. Suomijoje taip pat galima įsigyti lokienos konservų. Tačiau šis malonumas nėra pigus – viena skardinė kainuoja apie 20 eurų.
– Tiek Rusijoje, tiek Kinijoje gaminami patiekalai iš lokio letenų ir jos valgomos. Kinijoje šis patiekalas siejamas su aukštu statusu ir turtu. Kadangi pati letena gana kieta, iš pradžių ji ilgai verdama, tada troškinama su prieskoniais ir galiausiai užpilama padažu.
– Jei gyvūnas prieš sumedžiojimą patiria ilgalaikį stresą, mėsa tampa kietesnė, sausesnė ir apskritai prastesnės kokybės dėl pH lygio pokyčių. Tokia mėsa taip pat daug greičiau genda. Stresą gali didinti žmogaus sukeltos sąlygos, pavyzdžiui, netikslus pataikymas, gyvūno sekimas. Taip pat esama ir kitų, mažiau su žmogumi susijusių streso sukėlėjų, pavyzdžiui, sunki žiema, plėšrūnų spaudimas, maisto trūkumas.
– Jau žinoma, kad po medžioklės žvėrieną keletą dienų reikia brandinti vėsioje vietoje. Jei atrodo, kad to per mažai, ir norisi, kad mėsa būtų dar minkštesnė, puresnė, galima naudoti marinatus su rūgštinėmis sudėtinėmis dalimis. Pavyzdžiui, į mėsą galima įpilti kivių, apelsinų ar ananasų sulčių. Tiesa, per ilgai jose marinuoti negalima, nes gali įvykti priešingas efektas. Užteks apytikriai valandos.
– Istoriškai žvėriena buvo tiek ant aristokratų, tiek ir ant vargšų stalo. Renesanso laikais Anglijos rūmų puotose svečiai buvo vaišinami elnių, fazanų, šernų kepsniais. Tuo metu elniai gyveno didikų valdose, jie buvo akylai saugomi ir už bet kokį brakonieriavimą buvo griežtai baudžiama. O po Antrojo pasaulinio karo, kuomet trūko maisto, daugelyje Europos šalių būtent laukinėje gamtoje gauta mėsa daugybę žmonių gelbėjo nuo mirties badu. Ją buvo galima konservuoti ir laikyti ilgesnį laiką.
– Afrikoje, Australijoje ir Pietryčių Azijoje labai vertinama krokodiliena. Ji turi mažai riebalų, yra visiškai šviesi ir vizualiai primena vištieną. Ragavusieji šios mėsos prisipažįsta, kad ir skoniu ji truputį primena vištieną, bet yra kietesnė, šiek tiek saldesnė.
Vilkas puola avis uždaroje avidinėje ir drasko ėriukus
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
