Nuoyrauka: Voyageurs National Park
Žuvinto biosferos rezervatas Facebook paskelbė miško kameros vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota vilkų gauja.
Kilo diskusija, kurios metu vienas iš socialinio tinklo vartotojų paklausė biosferos rezervato specialisto, ar tiesa, kad vilkai bado metu linkę medžioti bebrus.
Kuo vertinga bebrų mėsa
Joje gausu įvairių mineralinių medžiagų, aminorūgščių, kurios svarbios vaikų ir suaugusių žmonių organizmui, B grupės vitaminų ir C vitamino, makro- ir mikroelementų – kalcio, kalio, fosforo, natrio, magnio, seleno, geležies. Bebro mėsa – didžiausias hemoglobino šaltinis. Pagrindinis jos pranašumas – mėsa neužkrečiama žmogaus gyvybei pavojingais parazitais.
Mitybos faktai
Porcijos dydis 113 g, Kalorijos 165, Bendras riebalų kiekis 31%, baltymai 69% Natrio 58mg 3 %, Iš viso angliavandenių 0g 0 %, Kalcis 17mg 1 %, Geležis 7,8mg 43 %, Kalis 393mg 8 %. Daugiau čia
Žuvinto biosferos rezervato atstovai teigia, kad tai tikrai yra įmanoma: “Bebrai yra visai tinkamas maistas vilkams. Tačiau ne visi vilkai juos medžioja – tam reikia įgūdžių, kuriuos neretai išmoksta tik iš savo grupės narių.”
Žinoma, vilkas gali išmokti medžioti bebrus. Gali būti, kad patruliuodamas savo teritorijoje vilkas pastebi ar pajunta esant didelį graužiką ir dėl laimingo atsitiktinumo ar bebro neatsargumo plėšrūnui pavyksta jį sumedžioti.
Apskritai, labai mažai žinoma vaizdo įrašų, kuriuose būtų pavykę užfiksuoti, kaip vilkas medžioja bebrą. Vilkų medžioklės taktika visai kitokia ir jiems nebūdinga medžioti iš slėptuvės, tačiau su bebrais kitaip ir būti negali. Reikia palaukti tinkamo momento.
Pagrinde vilkais minta laukiniais žolėdžiais kanopiniais žinduoliais, kuriuos galima suskirstyti į didelius 240–650 kg (530–1 430 svarų) ir vidutinio dydžio 23–130 kg (51–287 svarus) ir kurių kūno masė panaši į bendrą gaujos nariu masę. 15 vilkų gauja gali numušti suaugusį briedį.
Lietuvoje vilkų genėtika ir veisimosi sėkmė tyrinėjama jau kelerius metus, tačiau nėra tyrimų, ar vilkai medžioja bebrus ir kaip tai daro. Plačiau apie DNR tyrimus skaitykite čia IŠPLĖSTINIAI VILKŲ TYRIMAI 2024 M.
Tikėtina, kad šis tyrimas prisidės prie daugelį metų trunkančių mokslinių diskusijų dėl vilkų ir kitų plėšrūnų vaidmens formuojant ekosistemas.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, tokie tyrimai arba bent jau faktų fiksavimas vyksta. Pavyzdžiui, Voyageurs nacionaliniame parke vilkai gana dažnai medžioja bebrus, ir tai patvirtina stebėjimų duomenys.
Šiame draustinyje vilkams uždedami elektroniniai antkakliai, įrengiamos miško kameros, kad būtų galima stebėti, kaip plėšrūnai kasdien juda. Pavyzdžiui, vilkas, kurio numeris V083, per metus sumedžiojo 36 bebrus, o tai prilygsta septynioms bebrų kolonijoms, nustatyta naujame tyrime.
Vilkai bebrus medžioja iš pasalų, kantriai laukdami tose vietose, kur graužikai išlipa iš vandens ir maitinasi ant kranto arba renka medžių šakas maisto atsargoms.
Remiantis nauju tyrimu, tokie nužudymai turi didelį poveikį. Įtakodami bebrų gyvenamąją vietą ir užtvankų statybą, vilkai formuoja didžiules Voyageuro pelkes – tai ekologinė grandininė reakcija, keičianti pačios žemės kontūrus. „Žvelgdami į tai laikui bėgant, – sako Tomas Gable’as, Voyageurs Wolf Project biologas ir pagrindinis šiandien žurnale „ Science Advances“ paskelbto tyrimo autorius, – pradedame suprasti, kaip stipriai vilkai susiję su pelkių kūrimu.“
Dabar Voyageurs Wolf Project, ilgalaikis Canis lupus grobuoniškos taktikos tyrimas, atskleidžia daugiau šviesos šiuo klausimu. 2015-2019 m. biologai 32 vilkams pritvirtino palydovinius antkaklius ir stebėjo jų judėjimą; kai vilkas pasilikdavo vienoje vietoje, dažniausiai tai būdavo dėl to, kad jis sumedžiodavo gyvūną. Tada Gable’as ir jo kolegos ėjo į numanomas nužudymo vietas, rinko krauju suteptus kailius ir kaulus, kad išsiaiškintų, kuo vilkai maitinosi.
Kai kurie Voyageurs nacionalinio parko vilkai specializuojasi ėsti bebrus. Vienas vilkas per vienerius metus suėdė 36 bebrus, o tai prilygsta septynioms bebrų kolonijoms, nustatyta naujame tyrime.
Daugeliu atvejų aukos buvo bebrai – ekosistemų inžinieriai, kurie keičia aplinką statydami užtvankas ir kurdami tvenkinius. Jie ypač gausiai veisiasi Voyageurse, kur jų tvenkiniai užima 13 % viso parko ploto.
Nors stebimi vilkai suėdė daug bebrų – kai kurios gaujos kasmet savo teritorijose išnaikindavo 40 % graužikų – mokslininkai nustatė, kad jie neturėjo didelės įtakos ilgalaikiam bebrų skaičiui. Tačiau vilkai turėjo įtakos jų grobio gyvenamajai vietai. Gable’as ir jo kolegos sužinojo, kad vilkai dažnai ėdė „išsibarsčiusius“ bebrus – beždžiones, kurios palikdavo savo buveines, kad kolonizuotų naujas teritorijas. Šie bebrai buvo ypač pažeidžiami, nes jiems tekdavo ne kartą išplaukti į sausumą ir rinkti lazdų besiformuojančioms užtvankoms. Vilkams išžudžius šiuos kolonistus, tyrėjai nustatė, kad jų daliniai tvenkiniai likusią metų dalį liko neužimti. Taigi plėšrūnai neleido miškams visiškai pereiti į tvenkinius ir pelkes – tai lėmė dramatiškus aplinkos pokyčius.
Palyginti su sudėtinga ir ginčytina vilkų dinamika Yellowstone, Voyageurs yra aiškus pavyzdys to, ką mokslininkai vadina trofine kaskada: Kai vilkai suėda bebrus, bebrai negali įrengti tvenkinių. „Daug susidomėjimo sulaukė bandymai suprasti, kaip dideli plėšrūnai susiję su pakrančių ekosistemomis ir pelkėmis“, – sako Gable’as. „Mūsų darbe pateiktas šis paprastas mechanizmas, kurį galima paaiškinti penkiamečiui.“ Skaitykite daugiau čia
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
