Kas bendro tarp Taylor Swift, Jackie Chano, Adolfo Hitlerio ir kelių Nobelio premijos laureatų? Per pastaruosius šimtą metų šių žmonių garbei buvo pavadintos naujai atrastos augalų ir gyvūnų rūšys. Kalbotyroje tai vadinama eponimu, išvertus iš senovės graikų kalbos žodžio davėjas.
Tai tikras asmuo, išgalvotas personažas ar dievybė, kurios vardu pavadintas koks nors atradimas. Eponimų vartojimo praktika moksle priimta nuo XVIII amžiaus, kai švedų mokslininkas Carlas Linnaeusas išrado taksonominę lotyniškų pavadinimų sistemą, kurią iki šiol naudojame.
Vis dėlto eponimų vartojimas yra prieštaringas ir daugelis abejoja, ar tai apskritai reikėtų tęsti. Šiais metais moksliniame žurnale Nature Ecology & Evolution buvo paskelbtas įvairių šalių mokslininkų tyrimas pavadinimu Eponimams nėra vietos XXI amžiaus biologinėje nomenklatūroje. Joje mokslininkai teigia, kad šie pavadinimai įamžina neigiamą palikimą, susijusį su imperializmu, rasizmu, vergove, ir ragina šiuos pavadinimus keisti.
Tiesa, šiam tyrimui oponuoja Tarptautinės zoologijos nomenklatūros komisijos (ICZN) nariai. Primenama, kad pavadinimų suteikimą reglamentuojantis kodeksas nereglamentuoja priimtų mokslinių pavadinimų keitimo dėl kokių nors vertybių pažeidimo. Prieštaravimus reiškia ir kiti srities atstovai. Pavyzdžiui, Sergejus L. Mosiakinas iš Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos rašo: „Mokslas negali ir neturi taikyti politiškai motyvuotos cenzūros ir totalitarinių valymų mokslo istorijai ir biologinei nomenklatūrai, atspindinčiai tą istoriją.“
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
