Patirtis

Anekdotai0

Piešimas: Kataryna Šterna

***
Medžiotojai septynias valandas sekė šlubą, pėdas į vidų stačiusį girininką, nes galvojo, kad tai meška.
***
Medžiotojas sutiko žvejį.
– Įsivaizduok, – sako žvejys. – Kartą pagavau lydeką, tokią didelę, kad negalėjau į valtį įkelti.
– Ir ką tada darei? – klausia medžiotojas.
– Paėmiau kirvį ir perkirtau per pusę. Uodega tinkle liko, o galva nuplaukė. Kitais metais toje pačioje vietoje vėl pagavau lydeką. Įsivaizduoji? Be uodegos!
– Ai… Menkniekis. Va, klausyk, turėjau šunį. Jeigu medžioklėje jis suuosdavo kiškį, tai sustodavo ir pakeldavo vieną leteną. Jeigu vienoje vietoje būdavo du kiškiai, šuo pakeldavo dvi letenas, jeigu trys – stovėdavo ant vienos kojos.
– O kas būdavo, jeigu pamatydavo keturis kiškius? – paklausė žvejys.
– Tai šuo visas letenas pakeldavo!
– Ir kaip jis tada stovėdavo?
– Ant uodegos!
***
Kalbasi du medžiotojai.
– Vakar buvau medžioklėje. Ėjau pro egles ir staiga pamačiau vilką. Toks kaulėtas, išstypęs, nuvargęs. Vos jėgų užteko pabėgti.
– Kam? Vilkui?
– Ne. Man!
***
– Vakar man pasisekė rasti du gražius fazanus.
– Ir kaip? Sumedžiojai?
– Ne. Deja, poros eurų pritrūko.
***
Draugų kompanijoje vienas medžiotojas pasakoja:
– Mano senelis buvo tikras sibirietis. Gyveno taigoje, medžiodavo kasdien. Vieną dieną su usūrine meška pasisveikino. Nuo to karto rankų neplauna – jau 30 metų.
– Nepasakok niekų!
– Garbės žodis. Jis jas nupoliruoja, patepa, lankstus pakeičia ir vėl viskas gerai.
***
Nepadorus anekdotas
Medžiotojai visas pateles miške išmedžiojo, o patinams problemos – visi baisiai nelaimingi. Vieną dieną miške pasklido gandai, kad kiškis už nedidelį mokestį pardavinėja lentas su skylute, kiekvienam individualiai padaro. Lokys drovėjosi. Dieną, dvi. Pagaliau priskynė morkų darže ir nuėjo pas kiškį. Kiškis prieina prie tvoros, nuplešia vieną lentą ir duoda lokiui.
Lokys patyrinėja lentą nuo viršaus iki apačios ir klausia:
– Ilgaausi, nekokybiška prekė. Kur skylė?
– Džiaukis, loky, gavai nekaltą…
***
Susitinka dvi blondinės.
– Klausyk, Sandra, nežinai, ar tie medžiotojai tame magnetiniame vamzdyje tą bizoną pagaliau pagavo?
– Ne magnetiniame vamzdyje, o hadronų greitintuve. Ne medžiotojai, o mokslininkai. Ir ne bizoną, o Higso bozoną.
– Ak, Sandrute, kokia tu protinga. Gal tu dažyta blondinė?
***
Kalbasi du medžiotojai.
– Kokį paraką naudoji šernų šoviniams?
– Tik dūminį.
– Kodėl? Galingesnis?
– Ne. Kol dūmai išsisklaido, galiu spėti į medį įlipti.
***
Nakties tamsoje chuliganai užpuola medžiotoją ir stipriai jį sumuša. Kitą dieną draugas aplanko medžiotoją ligoninėje.
– Kaip tai nutiko? Tu ką, negalėjai atgal duoti?
– Negalėjau. Rankos buvo užimtos: vienoje peilis, kitoje – šautuvas.
***
Vienoje traukinio kupė keliauja du džentelmenai, rūko cigarus ir kalbasi.
– Misteri Čestertonai, žinau vieną labai įdomią istoriją. Kartą per vieną medžioklę Afrikoje varovai labai sumaniai apsupo krūmyną, bet dideliam liūtui kažkaip pavyko ištrūkti iš apsupties. Jis užpuolė medžiotoją. Šis, aišku, puolė bėgti ir peršoko trimetrinę tvorą taip, kad net neužsikabino už krašto. Tačiau ir tai nebuvo pabaiga. Po poros sekundžių medžiotojas peršoko atgal ir nusileido tiesiai liūtui ant galvos. Vargšas žvėris vietoje nugaišo. Neįtikėtina, ar ne?
– Iš tiesų. Įdomu būtų sužinoti, kas buvo kitapus tvoros.
– Krokodilas.
– Jūs taip manote?
– Aš žinau. Aš buvau tas medžiotojas.
***
Du rusų medžiotojai Afrikoje sėdi krūmuose. Staiga kažkas sučeža ir tarp šakų pasirodo leopardo snukis. Vienas medžiotojas klausia:
– Kodėl jis į mus taip žiūri? Ir kas jis toks išvis?
– Nežinau. Tu juk kailiais prekiauji…

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!

Susiję straipsniai
LA.lv