Medžioklės reikmenys

Žibintai. Brangesnis ir pigesnis: kokie skirtumai?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kai renkiesi kokį nors daiktą medžioklei, dažnai sprendimą lemia kaina, tačiau ji ne visada geriausias kriterijus. Kalbu apie keliasdešimties eurų skirtumą, o produktų kokybė gali labai skirtis. Šį kartą apžvelgsiu galvos žibintus, kuriuos visiškai atsitiktinai pasirinkau dviejose medžioklės parduotuvėse. Užduotis – suprasti, kuo skiriasi žibintas, įsigytas Purnavu muižos parduotuvėje Rygoje už 5 eurus, nuo žibinto, pirkto Outdoortactics.eu už 45 eurus.

Kam reikalingas galvos žibintas? Iki šiol apsiėjau su klasikiniu rankiniu žibintu. Tiesą sakant, turėjau kelis: vienas krepšyje, antras automobilyje, trečias namuose prieškambaryje – negali žinoti, kur ir kada prireiks. Vienas žibintas kiek profesionalesnis, kitas gautas už lipdukus Rimi, dar kitas – dovanų.

Istorija prasidėjo nuo to, kad tėtis vėlai vakare pašovė lapę, tad reikėjo eiti su šunimi ieškoti. Kai situacija saugi, uždedu šuniui sekimo antkaklį, paleidžiu paskui kraujo pėdsaką ir stebėdama navigacijos sistemos ekrane einu paskui jį.

Ekrane aiškiai suprantu, kada šuo ieško pėdsakų, kada juos randa ar seka gyvūną. Kai sistema praneša, kad šuo sustojo, aišku, jog jis prie gyvūno. Taip žiemos vakarą, apie vienuoliktą valandą, braudamasi per krūmus ir sniegą ėjau ieškoti sužeisto gyvūno su rankiniu žibintu. Šviesa gera, bet viena ranka užimta, o kai kartu reikia žongliruoti navigacijos prietaisu ir telefonu, atsakant į nekantraus medžiotojo skambutį, supranti, kad vienu įrankiu čia per daug.

Įdomu, kad lapė buvo prigulusi maždaug už 120 metrų, tada atsistojo, ėjo toliau, bet sniegas turbūt užspaudė žaizdą ir aiškiai matomas kraujo pėdsakas virto smulkiais lašeliais, kuriuos sniege įžiūrėti darėsi vis sunkiau. Laimė, šuo gerai atliko savo darbą – lapė pagauta ir sustabdyta maždaug už 450 metrų nuo šūvio vietos.

Ji ėjo lanku, o kai išgirdau šuns lojimą, kuris reiškė rastą gyvūną, greitai nubėgau ta kryptimi. Laimikis rastas dėl puikaus šuns darbo, o visas šis procesas privertė susimąstyti, kad galvos žibintas tokiose situacijose būtų nepakeičiamas. Tad kokį pasirinkti?

Žibintas už 5 eurus

Pirmas skirtumas, kurį pastebėjau iškart pradėjusi žibintų bandymą: pigesniojo komplekte nebuvo baterijų, kitaip nei brangesniojo. Nusipirkus paprasčiausią žibintą labai tikėtina, kad papildomai reikės baterijų. Aišku, nereikia norėti, kad 5 eurų žibinto komplekte būtų visos ekstros, tačiau man viskas baigėsi tuo, kad pigiojo pakuotę atidariau tik miške ir apsižvalgiusi padėjau atgal, o brangesniu galėjau dirbti toliau, nes visos trys baterijos buvo komplekte.

Pigesnį žibintą galima reguliuoti, jis gana lengvas, bet ir stambus. Ant jo – vienas trijų režimų mygtukas: pirmą kartą spustelėjus įsijungia ryški trijų diodų šviesa, antrą – blyški gelsva šviesa, kuria galima apšviesti takelį 2 metrų atstumu, ir dar žibintu galima mirksėti, o tai turbūt skirta dėmesiui atkreipti. Viskas. Tuo šio žibinto galimybės ir baigiasi.

Šviesos srautas siauras, toli nieko neapšviečia, tačiau savo pagrindinę funkciją atlieka. Miške tamsoje neliksi, ir einant taku ar sekant kokius pėdsakus jis gana efektyvus. Vis dėlto iš šio produkto jokių didelių stebuklų nesulauksi, bet 5 eurų jis tikrai vertas.

Brangesnis prietaisas

45 eurų vertės žibintas neatrodo itin įspūdingai – toks mažytis, kampuotas, neišraiškingas, tačiau galimybių daug. Visų šviesos kombinacijų taip ir neišbandžiau, nes kažkur pamečiau naudojimo instrukciją, bet vienas mygtukas daro daug. Galima įjungti vieną diodą, antrą ir raudoną šviesą, taip pat reguliuoti šviesos ryškumą, be to, raudona ir balta šviesomis galima ir mirksėti.

Vis dėlto mygtuko kombinacijos gana sudėtingos, ir staiga supranti, kad žibintas „pakibo“ ant mirksinčios raudonos šviesos, ir daryk ką nori – niekaip neišjungsi. Kai apžlibini save ir kitus, pagaliau pavyksta. Aišku, tai tik įpročio klausimas. Jau nuo pat pradžių tapo aišku, kad palaikius mygtuką ilgiau įsijungia raudona šviesa. Spustelėjus mygtuką į dešinę ar kairę, reguliuojamas šviesos ryškumas, nors paskui vėl niekaip nepavyksta nustatyti, kad mirksėtų raudona šviesa.

Kartais tikras rebusas, bet tai, kad galima reguliuoti ryškumą, labai šauni funkcija. Be to, šį mažą žibintą galima pakelti ir nuleisti, nors dėl konstrukcijos jo reguliavimo amplitudė mažesnė nei pigiojo.

Abiejų žibintų šviesos srauto kokybės nepalyginsi! Nors brangesnis žibintas mažesnis ir ne toks išraiškingas, jis viską apšviečia daug toliau ir kokybiškiau. Maksimaliu ryškumu šiuo žibintu galima matyti gana toli ir gerai. Pigus žibintas apšviečia tik nedidelį gabalėlį priekyje, o brangesniojo matomumas nepalyginamai geresnis.

Išvados

Pigus ar brangus, žibintas vykdys savo užduotį, skirsis tik funkcijų skaičius ir šviesos kokybė. Galbūt kaina lemia ir produkto patvarumą. Būna galvos žibintų, kurie kainuoja net 120 eurų, juos naudojantys medžiotojai teigia, kad jų apšvietimo kokybė nepalyginamai geresnė nei pigesniųjų. Šiuo atveju reikia pasitikėti kolegomis, nes neturėjau galimybės išbandyti šios kainos kategorijos žibintų. Mano mažasis bandymas parodė, kad kainą nustato kokybė.

Galbūt tai ne visuomet tiesa, nes kitą kartą reikia primokėti tiesiog už prekės ženklą, bet nesigailiu tų 45 eurų už žibintą, nes jis iš tiesų buvo daug geresnis už pigesnįjį. Jeigu reikia ieškoti smulkių kraujo pėdsakų tamsoje, 5 eurų žibintas tik galvos skausmą įvarys – šviesa nepakankamai ryški, kad viską matytum. Renkantis medžioklės priemones reikia įvertinti visas funkcijas ir situacijas, taip pat suprasti visus privalumus, kuriuos gautumėte naudodami kokybišką prekę. Todėl šį kartą pripažįstu, kad pigiau nereiškia geriau.

Susiję straipsniai

Šiuo bandymu nesiekiau įrodyti, kad brangesnis daiktas yra geresnis už pigesnį, bet reikia suprasti, ką gauni mokėdamas daugiau ir ar verta tai daryti. Ateityje palyginsiu kelis tos pačios klasės žibintus ir aiškinsiuosi, kuo skiriasi vienas prekės ženklas nuo kito.

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.