Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atnaujino darbo grupės veiklą siekdama dar šiemet patvirtinti nacionalinį afrikinio kiaulių maro (AKM) suvaldymo planą. Šios grupės darbe dalyvauja Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, medžiotojų organizacijų ir kiaulių augintojų asociacijos atstovai, VMVT, mokslo ir kiti AKM ekspertai. Nacionalinis planas leis užtikrinti nuoseklesnę ligos kontrolę bei prevenciją. Šaltinis VMVT
AKM Lietuvoje fiksuojamas jau daugiau nei dešimtmetį ir tebėra viena didžiausių grėsmių kiaulininkystės sektoriui, nes liga periodiškai sugrįžta naujais protrūkiais. „Svarbiausias mūsų tikslas – sunaikinti AKM viruso šaltinį, o šaltinis yra miške“, – pabrėžia vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas. Jo teigimu, nacionalinio plano pagrindas turi būti kompleksinės priemonės ir aiškus veiksmų pasiskirstymas siekiant kontroliuoti virusą, o ne kovoti su pasekmėmis.
Apžvelgiant AKM situaciją laukinėje faunoje, akcentuota, kad virusas vėl pasiekė piką ir šiuo metu yra nustatomas 37 šalies rajonuose. Per devynis šių metų mėnesius AKM patvirtintas 81 sumedžiotam šernui, dar 763 viruso atvejai nustatyti nugaišusiems šernams, o tai rodo, kad užkratas gamtoje aktyviai cirkuliuoja. Po protrūkių sumažėjusi šernų populiacija ilgainiui vėl atsistato, o jų gausėjimas dažnai baigiasi pakartotine AKM banga ir masiniu šernų gaišimu.
Situaciją sunkina mažėjantis sumedžiotų šernų kiekis, todėl reikalingos visų institucijų bendros pastangos siekiant įvertinti šernų populiacijos dydį. Kol šernų populiacijos dydis AKM fiksavimo vietovėse nėra žinomas, sunku prognozuoti ligos plitimą miškuose.
Pasak V. Kiudulo, tam reikalinga aiški skaičiavimo metodika, kad būtų tiksliau numatytos viruso plitimo tendencijos gamtoje, ir tuo pagrindu vertinti rizikas kiaulių ūkiams. Taip pat būtina operatyviai reaguoti į naujus ligos židinius, nustačius virusą naujose teritorijose gamtoje, mažinti šernų populiaciją medžiojant aplinkiniuose plotuose ir taip užkirsti kelią ligai plisti.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas susitikime iškėlė idėją apsvarstyti galimybes leisti patiems ūkininkams, patiriantiems šernų žalą, medžioti šernus savo teritorijoje ir taip padėti mažinti šernų populiaciją Lietuvoje.
Susitikime aktyviai diskutuota ir apie kitus reikalingus veiksmus bei papildomas priemones efektyviau kontroliuojant šernų populiaciją, pavyzdžiui, apsvarstyti medžioklės duomenų skaitmenizavimą ar numatyti galimą finansinį skatinimą padedantiems AKM prevencinėje veikloje.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesoriaus Alvydo Malakausko, medžiotojų indėlis valdant šernų populiaciją ir tuo pačiu AKM plitimą bei keliamą riziką kiaulių ūkiams išlieka itin svarbus. Todėl finansinio skatinimo sistema, kuri motyvuotų medžiotojus, galbūt ir girininkus, galėtų gerokai pagerinti veikimo rezultatus. Proaktyvus skatinimas, kaip rodo kitų šalių patirtys, efektyviau stabdo ligą, nes lėšos nukreipiamos ne tik pasekmėms kompensuoti, bet ir tikslingai prevencijai.
Trečiadienį vykusiame susitikime visos dalyvavusios pusės pripažino būtinybę mažinti šernų populiaciją kovojant prieš AKM ir sutarė parengti konkretesnius pasiūlymus iki kito posėdžio spalio mėnesį.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
