Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto kiaulių fermoje, Radviliškio r. Baisogaloje patvirtintas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pagal deklaravimo duomenis joje buvo laikoma 392 kiaulės. Į apribojimų zonas patenka dar 2 komerciniai ūkiai, kuriuose laikoma apie 8000 kiaulių.
Šiandien, gruodžio 20 d., gavus teigiamus laboratorinių tyrimų iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, VMVT specialistai ūkio teritorijoje nustatė gyvulių judėjimo apribojimus siekdami užkirsti ligos plitimą.
Šioje teritorijoje per pastarąjį laikotarpį VMVT buvo pranešta apie rastas, daugiau kaip 60 šernų gaišenų. Apie afrikinio kiaulių maro viruso aktyvumą šernuose buvo informuoti aplinkiniai kiaulių ūkiai. Šaltinis VMVT
AKM situacija Lietuvoje. Naujausi duomenys ir paskutiniai protrūkiai
Remiantis viešojoje erdvėje ir naujienų šaltiniuose skelbiama informacija, 2025 metais Lietuvoje afrikinis kiaulių maras išlieka aktyvus tiek laukinėje faunoje, tiek naminių kiaulių laikymo sektoriuje. Pagal šiuo metu apibendrintą statistiką, per šiuos metus Lietuvoje nustatytas 81 AKM teigiamas sumedžiotas šernas ir 763 AKM teigiami šernai, rasti nugaišę gamtoje. Šie skaičiai apima tiek medžioklės metu sumedžiotus gyvūnus, tiek miškuose ir laukuose aptiktus nugaišusius šernus, kurių laboratoriniai tyrimai patvirtino AKM virusą.
Liga ir toliau fiksuojama ne tik laukinėje šernų populiacijoje, bet ir naminių kiaulių ūkiuose. 2025 metais AKM patvirtintas ir kiaulių laikymo vietose. Iki rugpjūčio vidurio nustatyti keli protrūkiai naminių kiaulių ūkiuose, įskaitant smulkius laikytojus, o tai rodo, kad biologinio saugumo spragos vis dar išlieka viena pagrindinių rizikos priežasčių. Oficialius duomenis ir nuolat atnaujinamą statistiką skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios informacija naudojama kaip pagrindinis atskaitos taškas vertinant AKM plitimą šalyje.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje išskirti ir konkretūs atvejai, atskleidžiantys realias grėsmes ūkiams. Viename regione AKM nustatytas teritorijoje, kur kiaulės buvo laikomos lauke, pažeidžiant biologinio saugumo reikalavimus. Tokia praktika vos nesukėlė didesnio masto protrūkio aplinkiniuose ūkiuose ir dar kartą parodė, kaip greitai virusas gali persimesti tarp laikymo vietų. Kitu atveju liga pasiekė Vilniaus pašonę, kur patvirtinus AKM buvo priimtas sprendimas likviduoti didelį skaičių naminių gyvulių, siekiant sustabdyti viruso plitimą ir apsaugoti kitus ūkius regione.
Šie atvejai rodo, kad afrikinis kiaulių maras Lietuvoje išlieka ne lokalus reiškinys, o nuolat kintanti ir dėmesio reikalaujanti problema. Laukinių šernų populiacijos stebėsena, atsakinga medžioklė, greitas nugaišusių gyvūnų radinių pranešimas ir griežtas biologinio saugumo laikymasis ūkiuose išlieka esminiai veiksniai, siekiant suvaldyti ligos plitimą tiek gamtoje, tiek žemės ūkyje.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
