Medžioklės reikmenys

Visiškai rimtai apie 9mm Luger kaip medžioklinį kalibrą0

Gamintojo reklamine nuotrauka

Lietuvos lygumos. Jokio didesnio kalnelio, jokio miško masyvo. Atvykau į medžioklę svečio teisėmis. Sėdėdamas bokštelyje susimąsčiau, kaip toli tokioje situacijoje galėtų nulėkti kulka po netyčinio rikošeto, kaip toli ji nuskrietų, jeigu medžiočiau, pavyzdžiui, stirnų lauke tykodamas, kai šaunama nuo žemės, o ne iš bokštelio. Iš principo kulkai niekas nekliudytų.

Vakare gurkšnojant arbatą prie židinio su mane pakvietusiu šeimininku paaiškėjo, kad šis klausimas kankina ne vieną medžiotoją ir jam yra sprendimas, sėkmingai naudojamas kitose šalyse. Galų gale svarbu pasiekti du tikslus: kad medžioklė būtų visiškai saugi ir kad medžiojamasis gyvūnas būtų pribaigtas kuo efektyviau.

Kulkos energija – gerai, bet saikingai

Medžiotojas prieš kiekvieną šūvį turi įvertinti ir leidžiamus šaudymo sektorius, ir nuotolį kiekviename iš jų, ir rikošeto galimybę, ir savo šaudmenų energiją – kiek kulkos liks, kai perlėkusi kiaurai gyvūno kūną ji skries toliau. Krūmais apaugęs griovys jai nebus pakankamai saugi kliūtis.

Mano šeimininkas, kuris šiuo klausimu buvo labai nuodugniai pasamprotavęs, savo istoriją pradėjo cituodamas medžiotojų etikos taisykles, kurios nustato, kad gyvūnui pribaigti pasirenkamas mažiausiai kančių keliantis būdas. Taip pat gyvūnui pribaigti naudojama šaudmenų energija ir šovinio poveikis turi būti toks, kad gyvūnas kristų akimirksniu.

Kita vertus, medžioklės etika kalba ir apie ūkinę veiklą, kai reikia toliau panaudoti medžioklės produkciją. Pavyzdžiui, kailių gavyba nėra racionaliai suderinama su ekspansinės kulkos ir (ar) per didelės energijos šaudmenų naudojimu. O pernelyg galingi šaudmenys padaro be reikalo didelius kūno sužalojimus, kai gyvūnas medžiojamas ir dėl mėsos. Medžioklėje, prieš priimant sprendimą iššauti, reikia įvertinti daug aspektų (ir ne tik dėl saugumo), taip pat atstumą iki taikinio (šovinio ypatybės, trajektorija, greitis ir poveikis konkrečiu atstumu ir t. t.), reikia numatyti ir šūvio rezultatus, iššovus iš konkretaus šautuvo su konkrečiais šaudmenis.

Medžioklės centras Purnavu muiža

Gamintojo reklamine nuotrauka

Šeimininkas mano, kad naudoti per didelės energijos šaudmenis yra ne tik neracionalu, bet ir kelia riziką saugumui. Idealiu atveju kulkos energijos pakanka momentiniam mirtinam rezultatui, ji atiduoda visą energiją ir lieka gyvūno kūne. Vis dėlto dažnai kulka prasiskverbia kiaurai gyvūno kūną, vis dar nešdama nedidelį likusios energijos kiekį. Toks nedidelis energijos kiekis lieka naudojant ekspansines kulkas, kurios, pasiekusios taikinį, maksimaliai greitai atiduoda energiją suskildamos ar padidindamos paviršiaus plotą, kad poveikis gyvūnui būtų kuo mirtinesnis, o likusi kulkos energija, net prasiskverbus kiaurai kūną, būna palyginti nedidelė, atitinkamai sumažėja jos tolesnis potencialiai keliamas pavojus.

Vertinant medžioklės praktiką mūsų sąlygomis, galima daryti išvadą, kad labai sėkmingai naudojami vidutinės galios medžiokliniai ginklai, dažniausiai .308 Win ir .30-06 Springfield kalibrų, medžiojant briedžius ir tauriuosius elnius iki 250 metrų atstumu. Kai atstumai didesni, šiuos gyvūnus sėkmingai sumedžioti padeda galingesni kalibrai, pavyzdžiui, .300 Win Mag ir 7mm Rem Mag.

Maksimali pradinė šių kalibrų kulkos energija yra tarp 3700 ir 5600 J. Vadinasi, Lietuvos medžiojamosios faunos kontrolei šaudmenys, kurių energija vamzdžio gale yra didesnė kaip 5600 J, objektyviai nėra reikalingi. Šiuo metu medžioklės paskirčiai klasifikuojami ir registruojami net .338 Lapua Magnum kalibro ginklai, kurių maksimali energija vamzdžio gale yra 7045 J! Mūsų sąlygomis tai ne tik kad daugiau nei pakankama, o net per daug. Tokių kalibrų naudotojai turi labai atsakingai įvertinti situaciją prieš šūvį…

Kiekvienam darbui savas įrankis

Ne vienam medžiotojui, įvertinusiam situaciją, tenka liūdnai pripažinti, kad iš aplink matomų 360 laipsnių, sudėjus leidžiamus sektorius, šūviui telieka 90 laipsnių ar net mažiau, o iš kilometrinio horizonto saugų vertikalų kampą užtikrinti leidžia tik artimiausi 150 metrų, tad atvilktas .30-06 ar galingesnio kalibro ginklas būna visiškai netinkamas. Retas žino, kad .30-06 kalibro šaudmenys kadaise naudoti varžybose iš 1000 jardų (914,4 m), o čia – vos 150 metrų… Taip pat nuo kalibro tiesiogiai priklauso šautuvo dydis ir svoris.

Tad medžiotojas ilgą kelią neša šešių kilogramų svorio gremėzdą (įskaitant taikiklį) ir paskui sėdi su juo siaurame bokštelyje, kuriame problemiška su tokiu ilgu įrankiu pajudėti nesukėlus triukšmo. Ir nereikia nė pridurti, kad dėl ginklo gabaritų ir svorio fiziškai sunkiai prieinami plotai lieka nemedžiojami… Tad kyla klausimas dėl tinkamo darbo įrankio.

Taip, būtent darbo įrankio, nes šaunamasis ginklas yra medžiotojo darbo įrankis. Medžiotojas kaip tvarkingas profesionalas turi turėti kiekvienam darbui ir poreikiui tinkamą įrankį. Tie laikai, kai bet kokį darbą dirbdavo su tuo pačiu vienu kirvuku, turi likti praeityje.
Deja, vertinant medžioklės parduotuvių pasiūlą ir ilgavamzdžių ginklų apyvartą interneto skelbimuose, tenka padaryti išvadą, kad mums nelabai sekasi palikti istoriją už nugaros: su retomis išimtimis apyvartoje sukasi tik vienas lygiavamzdžių kalibras (12/70 arba 12/76), o graižtvinių pasirinkimas retai būtina platesnis nei trys keturi kalibrai. Mūsų medžiotojai nėra lepinami modelių ir kalibrų įvairove.
Kur problema: pasiūla ar paklausa? Į tai atsakymo neturime. Galbūt kalta mūsų medžiotojų perkamoji galia.

Taigi, ką rinktis, kai įprasti ir pas mus populiarūs dideli graižtvavamzdžių kalibrai yra pernelyg galingi tiek konkrečioms situacijoms, tiek pasirinktoms gyvūnų rūšims? Verta pagalvoti apie mažuosius. Mažųjų kalibrų – .22 LR, .22 WMR ir kitų iš šoninio dūžio šeimos (taip pat šiuolaikinių iš jų išvestų .17) – energija yra per maža, kad sėkmingai medžiotum lapes, mangutus, bebrus ir stirnas maždaug iš 100 ir daugiau metrų ar net iš arčiau. Be to, šių kalibrų kulkos skriedamos būna labai jautrios vėjui, o atvirose vietose vėjas yra esminis veiksnys net tada, kai miške jis vos vos jaučiamas.

Iki 50 metrų atstumu šie kalibrai veikia gerai, iki 100 – pakenčiamai, o iš toliau – ne visai. Bet reikia pasiekti bent 150 metrų atstumą, todėl šoninio dūžio kalibrai netiks. Toliau eina .22 Hornet, .222 Rem, .223 Rem ir kiti, bet tie kiti jau yra per stiprūs atviroms vietoms, jeigu nenori pataikyti į ką nors neplanuotą. Ir kad ir kaip būtų liūdna, .22 Hornet bei .222 Rem apskritai nesiūlomi pusautomačiams, retai sutinkami ir .223 bei .243. Taigi, realybėje pusautomačiams tarp šoninio dūžio šeimos ir .308 kalibro žioji didelė tuštuma.

Tad ką gi galų gale pasirinkti laukų platybėse ir (ar) žvėrių tankiai gyvenamose teritorijose smulkių ir vidutinių gyvūnų medžioklei? Aukso viduriukas energijos ir trajektorijos atžvilgiu galėtų būti kas nors tarp .22 WMR ir .22 Hornet… Ir toks viduriukas egzistuoja – tai 9mm Luger (dar vadinamas 9×19 mm Parabellum)!

9mm Luger ir Ruger PC Carbine

Taip, tai pistoletinis šovinys, kurį 1901 metais sukūrė Georgas Lugeris, ir jis vis dar labai populiarus visame pasaulyje, naudojamas ne tik karo, savigynos ir sporto, bet ir medžioklės reikmėms. 9mm Luger šovinys gaminamas masiškai ir todėl yra gana pigus (maždaug po 30 centų). Kadangi šis šovinys yra populiarus, yra pagrindo manyti, kad ateityje bus sukurta ir bešvinių alternatyvų, be to, greičiau ir pigiau nei daugybei kitų kalibrų.

PC Carabine
Gamintojo reklamine nuotrauka

9mm Luger techniniai parametrai:

– kalibras: 9 × 19 mm
– kulkos masė: 7,45–8,04 g
– kulkos greitis vamzdžio gale: 350–430 m/s
– kulkos energija vamzdžio gale: 480–680 J

Šio kalibro žavesys – šaudmenų kaina ir faktas, kad kulka nelekia toli, o stabdomosios jos galios pakanka smulkiems ir vidutiniams gyvūnams medžioti iš protingų atstumų. Taigi, 9mm Luger puikiai tinka teritorijoms, kuriose galingesnius kalibrus naudoti būtų neprotinga. Be to, šiam kalibrui, skirtingai nuo šoninio dūžio šovinių, galima naudoti duslintuvą (kur nedraudžiama).

Mano šeimininkas, 2020 metų pabaigoje įvertinęs įvairius lygiavamzdžius ir graižtvinius šautuvus, teigia nustatęs, kad pas mus trūksta medžioklės paskirties ginklų, ypač pusautomačių, skirtų santykinai mažos galios ir palyginti pigiems šaudmenims, o toks yra 9mm Luger arba 9×19 Parabellum šovinys. Jis įsitikinęs, kad tokių medžioklinių ginklų reikia, nes jie gali daryti teigiamą poveikį tobulinant ir palaikant praktinius medžiotojų įgūdžius, taip pat reguliuojant lapių, mangutų ir bebrų populiacijas.

Pasirodo, pasaulyje itin populiarus ištisas ginklų segmentas Lietuvoje retai težinomas. Kalbu apie vadinamuosius Camp Carbine (iš anglų pažodžiui „stovyklos karabinas“). Jie sukurti Amerikoje kaip universalūs šautuvai, naudojami medžioklės stovyklose maisto gavybai ir savigynai. Šie „stovyklos karabinai“ gaminami pistoletinių kalibrų. Su šiais karabinais buvo galima naudoti ne tik tuos pačius šaudmenis, bet ir pistoletų dėtuves pagal patogią amerikiečių tradiciją – nuolat turėti po ranka ir pistoletą, ir karabiną.

Kadangi karabino vamzdis ilgesnis nei pistoleto, jis atitinkamai ir tikslesnis, ir galingesnis. Istoriškai šio segmento rinkos lyderis buvo Marlin Camp Carbine, kurio gamyba šiuo metu nutraukta. Vis dėlto yra daugybė kitų ginklų gamintojų, siūlančių savo Camp Carbine segmento modelius. Mano šeimininko favoritas – amerikiečių Ruger su Pistol Caliber Carbine, sutrumpintai – Ruger PC Carbine.

Ruger PC taktiniai ir techniniai parametrai:

– kalibras: 9 × 19 mm
– vamzdžio ilgis: 41 cm
– vamzdyje 6 graižtvos, 1:10 žingsnio
– bendras ilgis: 87 cm
– dėtuvės talpa: 10 šovinių
– svoris: 3,1 kg

Standartiniame komplekte yra sriegis duslintuvui, Picatinny bėgelis taškiniam ar optiniam taikikliui, labai padorūs atvirieji mechaniniai taikikliai, galimybė naudoti Ruger ir Glock pistoletų dėtuves, taip pat adapteris. Svarbu ir tai, kad konkretaus modelio ginklas yra lengvai išardomas į dvi dalis, dėl ko lengviau jį nešioti kompaktiškame lagamine ir valyti lauke. Be to, siūloma įvairiausių ginklo gerinimo ir papildymo komplektų.

Ar 9 × 19 mm šovinio ir 40 cm ilgio vamzdžio nebus per mažai? Pasak šeimininko, tikrai ne. Pirma, mažasis kalibras .22 LR yra bent perpus silpnesnis, bet medžioklėje vis tiek naudojamas. Antra, jeigu kas nors domėjosi Antruoju pasauliniu karu ar bent kartą filmuose matė Folmerio sistemos vokiečių MP-38 ar MP-40 mašininį pistoletą, neteisingai vadinamą šmaiseriu, tas žino, kad MP buvo naudojami būtent su 9 × 19 mm kalibro šaudmenimis ir jų vamzdžio ilgis tebuvo kuklūs 25 cm. Vis dėlto 9×19 Luger pervertinti irgi nereikėtų, nes fizikos ir balistikos nepergudrausi.

Kadangi Ruger PC Carbine yra pusautomatis, o 9 × 19 mm kalibras duoda tik iki 700 J energijos vamzdžio gale, tai pagal medžioklės reglamentus jį galima naudoti lapių ir mangutų medžioklei. Jeigu jį naudotume kartu su dėtuvėmis, kurių talpa būtų apribota iki dviejų šovinių, tai galima būtų medžioti ir kitų rūšių gyvūnus (išskyrus šernus, briedžius ir tauriuosius elnius). Taigi, ir Lietuvos sąlygomis Camp Carbine segmentas gali būti laisvai pritaikytas.

Tokie darbo įrankiai jau seniai naudojami ne tik Amerikoje, bet ir Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje.
Tokie ginklai suteikia kelis privalumus: patogu naudoti bokštelyje ar krūmuose, nes net su duslintuvu ginklo ilgis neviršija metro, penkis kartus pigesni šaudmenys nei .308 Win, tad galima daugiau laiko praleisti šaudykloje, o medžioklėje galima jaustis penkis kartus saugiau dėl galios skirtumo. Tai svarbu!

ADC PCC Rifle 9×19 Luger
Gamintojo reklamine nuotrauka

IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO

3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
<...>
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys;
<...>

4 straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijos ginklams priskiriami:
1) pertaisomieji trumpieji šaunamieji ginklai;
2) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai;
3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus;
4) pertaisomieji ilgieji šaunamieji ginklai;
5) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;
6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus;
7) bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;
8) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 500 niutonų (N) iki 1 200 niutonų (N).
<...>

30 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės

1. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo:
1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys,vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu;
<...>

34 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas
<...>
7. Medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Medžioklei taip pat gali būti naudojami teisėtai turimi A, B kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai.

IŠ MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ

Susiję straipsniai

III. MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI
10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:
10.1. įrankius:
10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas.

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv