Tekstas: Ričardas Černiauskas
Pilkasis vilkas (lot. Canis lupus) – stambiausias iš visų laukinių šuninių šeimos žinduolių, visų naminių šunų protėvis. Vilkai gyvena daugelyje gamtinių sričių Šiaurės pusrutulyje: nuo tundros iki dykumų ir stepių. Vilkai – bendruomeniniai gyvūnai ir yra labiausiai prisitaikę gyventi grupėmis.
Vieną šeimos gaują dažniausiai sudaro vilkų pora, jų jaunikliai ir vilkai iš ankstesnių vadų. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė. Pastarosios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Tik jie gali susilaukti jauniklių. Medžiodami ir augindami jauniklius suaugę vilkai vienas kitam padeda. Žemesnieji gaujos nariai paklūsta dominuojantiems vilkui ir vilkei, demonstruodami savo pavaldumą guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės. Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Per daug pretenduojantis vilkas gali būti vado išvytas iš gaujos. Susirėmimų pasitaiko dažnai, bet per juos vilkas retai žūva, tik kartais sunkiai sužeidžiamas. Maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti nariai.
Ar mokėsime svetimiems medžiotojams už probleminių vilkų medžioklę?Pokalbiai apie medžioklę #74
Pagal galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau, aplinkos ministro įsakymą paskelbiant Teisės aktų registre). Atskiras niuansas yra dėl probleminių vilkų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus gavus tam specialų leidimą. Mūsų šalyje šiemet, kaip ir pernai, nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas, o lapkričio 4 d., pagal Aplinkos ministerijos pateikiamus duomenis, jau buvo sumedžioti 88 vilkai. Lyginant su pernai metų vilkų sumedžiojimo tempu, tikėtina, jog šiemet nustatytas limitas bus išnaudotas. Kaimyninėje Latvijoje šiemet buvo nustatytas 300 vilkų sumedžiojimo limitas, o jau lapkričio 4 d. buvo sumedžioti 247 vilkai, tačiau pas juos vilkai medžiojami nuo liepos 15 d. iki kovo 31 d.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nurodo, kad medžioti apšviečiant prožektoriumi leidžiama lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras ir šernus – vilko šiame sąraše nėra, tad turime medžioti laikydamiesi teisės aktų nustatytos tvarkos.
Noras sumedžioti gudriausią Lietuvos žvėrį gimė labai seniai, o po noro atsirado ir eibė visokių bandymų, kurie buvo savotiškai įdomūs. Susitikimų, kurie buvo atsitiktiniai, medžioklių tykant buvo ne viena, bet pamačius tokį žvėrį jaudulys paimdavo viršų, o ir vietos kulkai aplink žymiai daugiau, dėl to pataikyti vis nepavykdavo.
Su vieno klubo pirmininku nusprendėme pririšti avį. Išrinkome pačią triukšmingiausią, suradome laukymę viduryje miško su bokšteliu ir stengdamiesi palikti kuo mažiau kvapų, pririšę link vakaro sėdome į bokštelį laukti. Avis savo darbą atliko puikiai, mekenimas gerai girdėjosi, kad net šernai atėjo pasižiūrėti, koks čia cirkas miške vyksta. O vilkai nesirodė. Pradėjus temti, avis ant sniego matėsi puikiai, o ir jos melodija vis nesiliovė, bet kai už gero kvartalo raistuose pasigirdo vilkų kaukimas, noras sėdėti toliau kažkaip išgaravo, o ir matomumas jau prastėjo. Tąkart laukimas rezultatų nedavė.
Rankų nenuleidome ir sulaukę šviežio sniegelio užsispyrėme vilkus aptverti vėliavėlėmis. Suradome, kur gauja suėjusi į raistus, ir nemažą plotą aptvėrėme. Kadangi jau ir vakaras buvo nebetoli, paskubomis atliktas varymas rezultatų nedavė, o kai kitą dieną visas vėliavėles reikėjo surinkti, tas procesas visam gyvenimui ištrynė norą dar kada nors bandyti aptverti vilkus.
Pirmas bandymas pasikviesti vilką. Po nesėkmingų bandymų ir atsiradus dideliam užimtumui mintis sumedžioti vilką kurį laiką buvo atidėta į šalį. Vis dėlto, vilkų populiacijai augant, o išpuolių prieš naminius gyvūnus vis gausėjant, 2020 m. rudenį vėl atgimė noras bandyti vilką sumedžioti. Šį kartą mintys sukosi apie tuo metu Lietuvoje dar nelabai populiarų medžioklės būdą – vilkus medžioti prikviečiant. Teko pasiskaityti šiek tiek literatūros, peržiūrėjau vaizdo įrašus internete ir, pasidaręs tik sau suprantamą įrankį, pasiprašiau pasibandyti savo draugo klube Anykščių rajone. Pasikviečiau dėl kompanijos svečią iš Vokietijos ir nuvykome pirmą kartą išbandyti. Tuos plotus jau šiek tiek pažinojau, tad klubo pirmininkas leido vietą išsirinkti pačiam.
Buvo graži mėnesiena, dėl to nepažeisdami Medžioklės taisyklių pradėjome kviesti. Maždaug valandą pražaidėme vienoje vietoje, kol eilinį kartą nusviro rankos. Vis dėlto, klubo pirmininkas patarė, kad gana žaisti ten, kur norėjau, ir pasiūlė važiuoti ten, kur yra vilkų.
Naujoje vietoje kvietimas užtruko apie pusvalandį ir pagaliau į mano kvietimą atsiliepė vilkų staugimas. Tada jau pakilo nenusakomas azartas. Stengiausi elgtis kuo atsargiau, kad neišbaidyčiau, o po kelių minučių miško pakraštyje pamačiau išlendančius keturis vilkus. Nepasakyčiau, kad vilkai buvo labai atsargūs, tačiau darydami lankstą pamažu pradėjo artėti link mūsų. Švietė labai ryški mėnesiena, dėl to nekilo jokių abejonių, kas per ražienų lauką artėja link mūsų. Svečio paprašius pasiruošti, netrukus nuaidėjo šūvis. Dėl kulkos atsimušimo garso dėl pataikymo nekilo jokių abejonių. Priėjus arčiau, į šūvio vietą, mūsų džiaugsmui pabaigęs savo paskutinę medžioklę gulėjo vilkas.
Prie masalo vilką išvysti irgi įmanoma. Atėjo gražus ir pilnas naujų išbandymų 2023–2024 m. medžioklės sezonas. Kolega iš Kauno norėjo savo trofėjų gretas papildyti vilku, o man teliko sugalvoti, kaip tai suorganizuoti. Kadangi medžioklių su varovais sezonas jau buvo prasidėjęs, o elninių žvėrių dorojimo atliekų trūkumo tikrai nebuvo, sugalvojau įrengti vilkų jaukyklą. Gerbiamieji, atsiminkite, kad geriau nevežti į mišką naminių gyvūnų krituolių ar jų dalių – galite turėti nemalonumų, o kadangi leidžiama elninius žvėris doroti miške, taip ir išėjo teisinga viliojimo vieta.
Pradėjus dėti masalą ir pakabinus kamerą, praėjus vos porai dienų pradėjo pozuoti vilkai. Sulaukėme teisingo gruodžio mėnesio mėnulio ir, nepažeisdami teisės aktų, kolegą pasodinome prie masalo laukti vilkų. Laukimas tikrai nebuvo ilgas, nes tik sutemus mėnesienos šviesoje pasirodė vilkas. Kolega ne iš tų, kuriems rankos dreba, ir mes tą vakarą įamžinome su sumedžiotu vilku.
Vyšnaitė ant torto. Dar tik prasidedant 2024–2025 m. medžioklės sezonui man jau kirbėjo noras sumedžioti vilką. Viešojoje erdvėje pasiklausus, kas galėtų priimti tokiam malonumui, mane maloniai pakvietė medžioklės kolega Jonas iš Rokiškio. Jau šiek tiek žinodamas išankstinį pasiruošimą tokiai medžioklei, visą organizacinę veiklą patikėjau kolegai, o jis tik pasakė: „Važiuojam, ten vilkų yra“. Spalio 17 d., kas norite panagrinėti, švietė ideali pilnatis, nuvažiavome į jo plotus bandyti savo laimės. 17.45 val. užsirašėme į medžioklės lapą ir pasiskleidėme į tykojimo vietas laukti vilko, o aš savo tykojimo vietoje pradėjau vilioti staugimu.
To man dar nebuvo – nebaigus trečio staugimo pirmoje serijoje, man iš miško atsiliepė vilkai… Neįsivaizduoju, kiek jų užstaugė, bet tikrai daug, o iškart po to iš miško link manęs pasileido bėgte trys žvėrys. Žinoma, tiksliai rankiniu termovizoriumi nustatęs medžiojamąjį gyvūną, mėnesienoje apšviestame rapsų lauke 217 metrų atstumu apie 18 val. paleidau šūvį į vieną iš trijų vilkų. Šūvis buvo sėkmingas ir vilkas krito vietoje. Tokios įspūdingos medžioklės dar nesu patyręs.
Keletas mėgėjiškų patarimų apie vilkų kvietimą. Patarčiau vilko kvietimo vietą pasirinkti ne mažiau kaip 300 m atstumu nuo miško, nes jei būsite arčiau, vilkai gali pirmi jus pajusti. Idealus variantas – jei vėjas pučia jums nuo miško į veidą, kitu atveju reikia galvoti, kaip dėlioti tykojimo vietas, kad jūsų anksčiau laiko nepajustų. Jei vilkus kviečia vienas žmogus, reikėtų daryti šoninius maždaug 200 m atstumo tykojimo flangus, nes viliojimo tikslas yra įkalbinti vilką ieškoti staugėjo. Ir svarbiausias dalykas yra kantrybė – jei jau jums bus lemta, tai vilkas ateis, nereikia skuboto tolimo šūvio.
Per visą vilkų kvietimo laikotarpį buvo visko: kartais ateidavo, o kartais ne, kartais atsiliepdavo, o kartais ateidavo tylomis. Tačiau dabar žinau viena: nėra didesnio vilkų medžiojimo malonumo, kai kviečiant į pasimatymą ateina vilkai.
Neįtikėtini miško kameros kadrai! Trys vilkai užpuola elnią, o jis atremia plėšrūnus savo ragais!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
