Remiantis portalo Ūkininko patarėjas informacija
Karužų kaime, Lazdijų rajone, naktį iš penktadienio į šeštadienį įvyko skaudus incidentas – į tvartą per langą įšokęs vilkas papjovė keturias avis. Vienas vos gimęs ėriukas liko gyvas, tačiau buvo sužeistas.
Ūkininkė D. Č., kuri nenorėjo viešinti savo pavardės, pasakojo, kad penktadienio vakarą apie 20 valandą, kiek anksčiau nei įprastai, ji uždarė avis į tvartą, ruošdamasi išvykti į Lazdijuose vykusią šventę Pasienio fiesta. Avis laikomos kaimynų tvarte – šeimininkai ten negyvena, bet leidžia naudotis pastatu.
Pasak ūkininkės, tvarto langelis dažnai paliekamas atviras, kad gyvuliai neuždustų nuo karščio. „Mes ne miške gyvename, bet vis tiek nepavyko apsisaugoti“, – kalbėjo moteris.
Vilkas ar keli plėšrūnai pasinaudojo proga ir, peršokę pro langelį, įsibrovė į vidų. Iš 25 avių žuvo keturios. Iš tvarto išlindo tik ką gimęs ėriukas – veikiausiai motina ėriavosi puolimo metu. Vienas jauniklis liko gyvas, bet buvo sužeistas.
„Mūsų avys visada uždaromos nakčiai, niekada nepaliekame jų pievoje. Visi įėjimai būna užrakinti, paliekamas tik langelis – pro jį ir įšoko vilkas“, – pasakojo sukrėsta ūkininkė.
Po išpuolio šeimininkai nusprendė langelį užkalti lentomis, palikdami tik siaurą tarpelį vėdinimui. Tačiau moteris teigė, kad nežino, kokių dar priemonių imtis: „Kas galėjo pagalvoti, kad vilkas taip įžūliai įlįs į patį kiemą ir puls gyvulius pro mažą langą.“
Tai – ne pirmas kartas, kai šio ūkio avis tampa vilkų grobiu. Pernai vasarą vilkai buvo puolę ganykloje: viena avis tuomet rasta negyva tvarte, kitos nerasta visai.
Nuo plėšrūnų šiemet jau nukentėjo ir kiti Lazdijų rajono ūkininkai. Pavyzdžiui, Marijus Bernatonis šiemet neteko dviejų veršiukų. „Lietuva tampa meškų ir vilkų kraštu“, – ironizavo jis, pabrėždamas, kad plėšrūnų išpuoliai vis dažniau fiksuojami gyvenviečių pašonėje.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos #6
Vilko statusas
Svarbu paminėti, kad Europos Parlamentas neseniai priėmė sprendimą dėl vilkų teisinio statuso peržiūros. Pagal šį sprendimą, siūloma vilką išbraukti iš Buveinių direktyvos (Biotopų direktyvos) IV priedo – kuriame šiuo metu jis įrašytas kaip griežtai saugoma rūšis – ir perkelti jį į V priedą. Tai reikštų, kad vilkas būtų priskirtas „valdomų rūšių“ grupei, kur galimas lankstesnis populiacijos valdymas ir intervencinės priemonės, esant poreikiui.
Toks pokytis suteiktų Europos valstybėms daugiau teisinio pagrindo spręsti žmogaus ir plėšrūnų konfliktus bei priimti nacionalinius sprendimus dėl vilkų populiacijos reguliavimo, atsižvelgiant į vietos realijas ir gamtosaugos bei ūkininkų interesų balansą.
Lietuvoje vilkų populiacijos valdymas vykdomas vadovaujantis mokslu grįstais metodais. Kasmet atliekami monitoringai, analizuojami suregistruoti atvejai, o sprendimai dėl sumedžiojimo kvotų grindžiami duomenimis apie populiacijos būklę ir paplitimą.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta praėjusį sezoną sumedžiotų vilkų audinių DNR tyrimai. Jų tikslas – nustatyti, kiek šeimų priklausė sumedžioti individai. Remiantis šiais duomenimis, rudenį bus paskelbtas naujas vilkų sumedžiojimo limitas 2025–2026 m. sezonui.
Primename, kad 2024–2025 m. medžioklės sezonui buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas, kuris praktiškai visas jau yra įvykdytas.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
