Stambiųjų plėšrūnų klausimas Europos koridoriuose jau ilgus metus sukiojamas pirmyn ir atgal. Sprendimus priimančios Europos institucijos, nacionalinės įstaigos ir Europos teismai nustato apribojimus, draudimus, bijo aiškiai apibrėžti kriterijus, kuriais atvejais stambieji plėšrūnai yra medžiotini, taip pat pradeda bylas prieš valstybes, nusprendusias leisti ribotą plėšrūnų medžioklę. Aišku, čia kalbu apie valstybes, kurių, pavyzdžiui, vilko populiacijos minimos Buveinių direktyvos 4 priede.
Baltijos šalių vilkų populiacijos minimos direktyvos 5 priede, kuris leidžia šią rūšį medžioti. Kitoje pusėje – Europos Sąjungos piliečiai, kuriems kasdien tenka susidurti su stambiaisiais plėšrūnais, ypač vilkais ir jų daroma žala, bet realaus sprendimo taip ir nėra.
Švedai ilgus metus kovoja dėl galimybės kontroliuotai medžioti vilkus. Švedijos medžiotojai kasdien susiduria su didele problema – vilkai kelia tiesioginę grėsmę medžiokliniams šunims. Diskusija kasmet prasideda iš naujo: vilkų gausėja, atakų daugėja, o sprendimas randamas ne visada. Kovojant su neteisėtu vilkų šaudymu, Švedijoje už tokį plėšrūno nužudymą gresia kalėjimas iki ketverių metų.
Štai Estijoje ginčas dėl vilkų sumedžiojimo limito šį medžioklės sezoną net nuėjo iki teismo. Estijos medžiotojų sąjunga pasiekė, kad vilkų medžioklės sezonas būtų atnaujintas ir vilkus medžioti būtų leista. Latvijoje pernai medžioklės sezonui buvo nustatytas 280 individų limitas ir jis buvo įvykdytas dar iki sezono pabaigos.
Vis dėlto Vakarų Europos šalims legalizuoti vilkų medžioklę nelabai sekasi. Vokietijoje per pastaruosius 20 metų vilkų populiacija gerokai išaugo, o sumedžiojimo limitas aiškiai taip ir nenustatomas. Nors reikia pasakyti, kad 2019 metais priimtas įstatymas, leidžiantis ūkininkams saugoti savo kaimenes nuo vilkų išpuolių mirtinais metodais.
Vokietijoje vilkų medžioklė šiuo metu neleidžiama tokiu būdu ir formatu, kaip yra pas mus. Vokietijos aplinkos ministerija nustato probleminių vilkų sumedžiojimo apimtį, bet jos viešai neatskleidžia. Taip pat vis dažniau pranešama, kad vilkų vis dažniau pasirodo šalia žmonių gyvenamų vietų.
Šių metų sausio pabaigoje pasirodė žinia, kad trys vilkai užklupo Žemutinėje Saksonijoje du jodinėti išjojusius vaikus. Dešimties ir dvylikos metų mergaitės jojo miško keliu, kai pastebėjo tris vilkus, kurie jas sekė ir gąsdino. Vaikams pavyko sėkmingai nuo jų pabėgti.
Taip pat socialiniuose tinkluose pasirodė žinučių, kad vilkai ir Vokietijoje užpuola medžioklinius šunis. Naujausias atvejis buvo šių metų sausį, kai vienas medžiotojas ėjo su savo kraujasekiu šunimi ieškoti sužeisto gyvūno, o vilkas šunį užpuolė ir sužeidė. Pernai metų pabaigoje pranešta, kad vilkai per medžioklę varant papjovė taksą.
Apskritai 2019 metais Vokietijoje vilkai papjovė apie 2900 galvijų, daugiausia avių ir ožkų. Nustatyta, kad daugiausia išpuolių įvyksta ten, kur vilkų anksčiau nebūta, nes ūkininkai nespėja prisitaikyti prie šios situacijos. Išpuolių sumažėja per 2–3 metus, kai ūkininkai pritaiko įvairias apsaugos priemones. 2019 metais buvo skaičiuojama, kad Vokietijoje yra 109 vilkų gaujos, 29 poros ir 11 pavienių vilkų.
Mums galėtų šiek tiek komiškai atrodyti žinia, kad 2019 metais Belgijoje vilkas iš sodo nusinešė kengūrą, laikytą kaip naminį gyvūnėlį. Per išpuolį sužeista ir antra laikyta kengūra. Po šimto metų pertraukos pirmasis vilkas Belgijoje pastebėtas 2018 metais, kai buvo pranešta apie avių užpuolimą.
Situacija suaštrėjo ir Nyderlanduose, kur 2015 metais, po 150 metų pertraukos, pastebėtas pirmasis vilkas, bet jau 2017 metais vilkai sudraskė 138 avis.
Iš tiesų didžiausia problema yra ne vilkai ir jų auganti populiacija, o tai, kad Europos lygiu taikomos vilkų apsaugos priemonės, tikintis, kad jų populiacija padidės, bet kai ji padidėja ir pradeda kelti problemų, nėra aiškių, efektyvių sprendimų.
Problemos politiniu lygiu pradedamos spręsti tik tada, kai konfliktas visiškai suaštrėja ir kaimo gyventojai ima skelbti pavojaus signalą, ragindami įstatymų leidėjus imtis veiksmų. Vilkai būtų priimami palankiau, jei būtų strategija, numatanti konkrečius veiksmus, ir būtų nustatytas konkretus vilkų skaičius valstybėje bei atlyginamos žalos apimtys.
PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Posted by Žurnalas Medžioklė on Trešdiena, 2021. gada 3. marts
