Per vieną savaitę Rivnės srityje nugaišo du briedžiai. Pirmasis atvejis užfiksuotas rugsėjo pabaigoje netoli Klevanės, o antrasis spalio pradžioje šiaurinėje regiono dalyje. Šie įvykiai kelia klausimų tiek gamtosaugininkams, tiek vietos miškininkams: kodėl šie stiprūs gyvūnai, paprastai pasižymintys gera sveikata ir ištverme, staiga miršta? Šaltinis čia
Spalio 5 dieną grybautojai miške aptiko negyvą aštuonerių metų briedį. Kaip pranešė valstybės įmonės Ukrainos miškai Ričyckio girininkijos meistras Ruslanas Chrystiukas, gyvūnas buvo rastas jau su stipriu dvokų kvapu – jis miške gulėjo negyvas bent dvi paras. Į vietą atvyko veterinarijos, pasienio ir policijos pareigūnai. Skrodimas parodė, kad briedis nugaišo dėl aortos plyšimo – įvyko vidinis kraujavimas. Veterinaras konstatavo natūralią mirtį.
Tačiau toks vidinės kraujagyslės plyšimas laukiniam gyvūnui kelia klausimų. Žmonėms aortos plyšimas paprastai susijęs su aukštu kraujospūdžiu, ateroskleroze ar netinkamu gyvenimo būdu. Briedžiai tokių rizikos veiksnių neturi. Todėl priežastys gali būti kitokios – stiprus stresas bėgant nuo plėšrūnų, tokie kaip vilkai ar meškos, trauma atsitrenkus į medį, infekcinės kraujagyslių ligos ar įgimtos širdies bei kraujagyslių sistemos anomalijos.
Kiek anksčiau, rugsėjo 28 dieną, vietinis gyventojas Dmitrijus Marčiukas miške prie Klevanės aptiko briedį, įklimpusį pelkėje. Paprastai šiems gyvūnams tokia kliūtis nėra pavojinga – plačios kanopos leidžia lengvai judėti net šlapynėse. Todėl tai, kad briedis negalėjo išsivaduoti, galėjo rodyti jo silpnumą, ligą ar dezorientaciją. Gyvūnas buvo ištrauktas ir pervežtas į Išgelbėtų gyvūnų namus Lvove, tačiau po kelių dienų mirė. Analizės parodė kepenų sutrikimus ir ūminį inkstų nepakankamumą, o ant kūno buvo rasta lervų.
Per savaitę užfiksuoti du briedžių žuvimo atvejai – itin neįprasta situacija Rivnės srityje. Paprastai šių gyvūnų mirtingumas čia būna minimalus. Europos briedis yra įtrauktas į Ukrainos Raudonąją knygą kaip reta ir saugotina rūšis, todėl kiekvienas toks atvejis kelia susirūpinimą.
Abi istorijos skirtingos: vienas briedis nugaišo po išsekimo ir organų nepakankamumo, antrasis – dėl aortos plyšimo. Vis dėlto lieka neatsakytas klausimas: kas iš tiesų sukėlė šias būkles? Ar tai gali būti kokios nors infekcinės ligos požymis, plintantis tarp populiacijos? Ar klimato pokyčiai paveikė maisto ir vandens išteklius? O gal tai tik nelaimingas sutapimas, kai dvi nepriklausomos tragedijos įvyko beveik tuo pačiu metu?
Kol kas atsakymo nėra, tačiau šie atvejai dar kartą primena, kad net stipriausi laukinės gamtos gyventojai yra jautrūs aplinkos pokyčiams, stresui ir ligoms. Stebėsena ir tyrimai – vienintelis būdas suprasti, kas iš tikrųjų vyksta su Ukrainos briedžių populiacija.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
