Panevėžyje, Saulėtekio gatvėje, gyventojai pastebėjo tvoroje įstrigusią stirną ir iškvietė pagalbą. Į įvykio vietą atvykę Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gyvūną išlaisvino ir pasirūpino, kad jis saugiai pasišalintų.
Kaip rašoma tarnybos pranešime, „buvo akivaizdu, kad dirba ne tik profesionaliai, bet ir su didele pagarba gyvybei. Ypač dėkojame už atsargų elgesį su gyvūnu ir kantrybę – pareigūnai budėjo tol, kol stirna buvo saugi.“ Gyventojų pastabumas ir operatyvi reakcija šiuo atveju turėjo lemiamą reikšmę.
Tokie atvejai Lietuvoje nebėra retenybė. Stirnų populiacija šalyje išlieka didelė ir, remiantis oficialiais vertinimais, siekia apie 135 000 individų. Didėjanti gausa reiškia ne tik sėkmingą rūšies prisitaikymą, bet ir dažnesnius susidūrimus su žmogaus aplinka. Ypač žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, kai natūralių pašarų miškuose sumažėja, stirnos ieško lengviau pasiekiamų maisto šaltinių.
Gyvenviečių pakraščiai, sodai ir privatūs kiemai tampa patraukliomis teritorijomis. Vienas iš netikėtų, bet stirnoms svarbių maisto šaltinių yra tujų gyvatvorės. Visžaliai augalai šaltuoju metų laiku išlieka prieinami, todėl padeda gyvūnams išgyventi sudėtingesnėmis sąlygomis. Tačiau kartu tai sukelia konfliktų su gyventojais ir kartais baigiasi pavojingomis situacijomis, kaip nutiko Panevėžyje.
Kokios tvoros saugesnės laukiniams gyvūnams?
Didėjant stirnų ir kitų laukinių gyvūnų gausai, gyvenviečių pakraščiuose vis dažniau kyla klausimas, kaip apsaugoti savo teritoriją ir kartu išvengti pavojingų situacijų gyvūnams. Ne viena nelaimė nutinka dėl netinkamai parinktų tvorų, kuriose gyvūnai įstringa, susižeidžia ar net žūsta. Štai keli sprendimai, kurie laikomi saugesniais.
Medinė vertikalių lentų tvora su nedideliais tarpais yra vienas paprasčiausių ir saugesnių variantų. Svarbu, kad tarpai tarp lentų nebūtų tokio pločio, į kurį galėtų įstrigti stirnos galva ar kojos. Tvirta konstrukcija be aštrių kampų sumažina sužalojimo riziką.
Metalinių strypų tvora su vertikaliais elementais taip pat gali būti saugi, jei tarpų plotis pritaikytas taip, kad gyvūnas negalėtų įkišti galvos. Horizontalūs elementai neturėtų sudaryti kopėčių efekto, kuris skatintų lipti ar bandyti peršokti netinkamoje vietoje.
Segmentinė panelinė tvora be aštrių išsikišimų ir su pakankamai stambiu tinklu yra dar viena alternatyva. Svarbu vengti plono, lengvai deformuojamo tinklo, kuris susispaudžia ir tampa spąstais. Kokybiškos, standžios panelės sumažina įsipainiojimo riziką.
Gyvatvorės iš vietinių krūmų gali būti natūrali ir gyvūnams saugesnė riba nei vielinės konstrukcijos. Tankūs krūmai vizualiai atskiria teritoriją, tačiau netampa mechaniniu spąstu. Tiesa, kaip rodo praktika, tujų gyvatvorės kartais tampa maisto šaltiniu stirnoms, todėl reikėtų įvertinti ir šį aspektą.
Elektrinė piemuo tipo tvora su aiškiai matomomis juostomis gali būti saugi, jei įrengta tinkamai ir ne per aukšta. Gyvūnas pajunta impulsą, bet neįstringa konstrukcijoje. Svarbiausia, kad vielos nebūtų plonos ir beveik nematomos, nes tokios dažnai tampa traumų priežastimi.
Planuojant tvorą verta prisiminti, kad Lietuvoje stirnų populiacija siekia apie 135 000 individų, todėl kontaktų su žmogaus infrastruktūra neišvengsime. Kuo mažiau aštrių elementų, siaurų tarpų ir deformuojamų tinklų, tuo mažesnė rizika, kad gyvūnų paieškos maisto ar migracijos kelias baigsis nelaime.
Papildomai verta paminėti ir repelentų naudojimą. Specialios kvapinės ar skoninės atbaidymo priemonės gali padėti sumažinti laukinių gyvūnų lankymąsi kiemuose, apsaugoti sodą nuo nugraužtų augalų ir kartu sumažinti riziką, kad gyvūnai pateks į pavojingą urbanizuotą aplinką.
Repelentai dažniausiai purškiami ant augalų, tvorų ar aplink teritorijos perimetrą. Jie nesukelia žalos gyvūnui, tačiau suformuoja nemalonų kvapą ar skonį, kuris skatina pasirinkti kitą kryptį. Tai ypač aktualu žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, kai stirnos, ieškodamos maisto, dažnai lankosi gyvenviečių pakraščiuose ir minta dekoratyviniais augalais, tarp jų ir tujomis.
Toks sprendimas leidžia išvengti tiesioginio konflikto. Sodas apsaugomas nuo pažeidimų, o gyvūnai nėra viliojami prie žmogaus būsto, kur jų laukia eismo, šunų ar net tvorų keliamas pavojus. Repelentų naudojimas kartu su saugiomis tvoromis ir atsakingu teritorijos planavimu gali tapti veiksminga prevencine priemone vietovėse, kur laukinių gyvūnų gausa yra didelė.
Į mirtiną pavojų patenka maži paršeliai ir stambūs šernai. Kas juos išgelbėjo nuo mirties?
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
