Komercinė medžioklė Lietuvoje pastaraisiais metais vystosi itin sparčiai. Ypač tai matyti per rugsėjo mėnesį organizuojamas tauriųjų elnių ir briedžių medžiokles, taip pat nuo spalio antrosios pusės iki lapkričio pradžios vykstančias sėlinimo medžiokles slankoms. Tai individualios medžioklės, kuriose užsienio medžiotojai dažnai dalyvauja vieni, be vietinio gido ar medžioklės vadovo.
Šiemet Aplinkos apsaugos departamentas gavo nemažai skundų tiek iš vietos gyventojų, tiek iš kaimyninių medžiotojų kolektyvų dėl užsieniečių daromų pažeidimų. Pranešta apie medžiokles teritorijose, kuriose jos nėra leidžiamos, judėjimą per privačias valdas be savininkų leidimo ir panašias situacijas. Tuo pat metu socialiniuose tinkluose gamtosaugos aktyvistų grupėse pasirodė žinučių apie rastus saugomų paukščių egzempliorius su galimomis neteisėtos medžioklės žymėmis. Kaip visada, tokie atvejai tuoj pat nukreipiami prieš medžiotojus, ir tai medžiotojų įvaizdžiui tikrai nepadeda.
Dėl to iškilo klausimas, ar užsienio medžiotojų palydai neturėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Atlikus patikrinimus paaiškėjo dar viena problema – kai kurie užsieniečiai medžioklės lapuose įrašomi kaip medžioklės vadovai, nors tai prieštarauja Lietuvos teisės aktams. Medžiotojų klubai taip pat akcentuoja sudėtingą situaciją tuose būreliuose, kurie naudoja tik elektroninį medžioklės lapą, nes dabartinėje sistemoje nenumatyta galimybė registruoti užsienio medžiotoją.
Į visus šiuos klausimus Aplinkos apsaugos departamentas pateikė oficialius paaiškinimus.
Žiūrėkite video ir sužinokite, kaip teisingai elgtis tokiose situacijose ir kokių veiksmų turėtų imtis tiek medžiotojų klubai, tiek užsienio medžiotojai.
Prenumeruokite čia!
