Lietuvos viduryje nufilmuotas labai nemalonus vaizdas. Vienas didesnis šuo vijosi stirną ir ją pagavo. Vėliau prie jo prisijungė dar du šunys ir visi trys draskė bejėgį laukinį gyvūną.
Deja, tikrasis vaizdo įrašo autorius nėra žinomas, todėl nėra tikslios informacijos apie vietą, kur tai buvo nufilmuota, taip pat nežinoma, ar informacija perduota Aplinkos apsaugos departamentui ir kitoms atsakingoms institucijoms, galinčioms pradėti tyrimą ir nustatyti šunų savininkus.
Tokius vaizdus užfiksuoti pavyksta ne itin dažnai, tačiau jie atspindi kaimo vietovių realybę.
Ankstesnis panašus vaizdo įrašas, plačiai išplitęs internete, buvo nufilmuotas Vilniuje praėjusių metų pavasarį. Tuomet praeiviams pavyko užfiksuoti vaizdą, kuriame stafordšyro terjeras su mišrūnu buvo papjovę stirną ir ją draskė. Praėjusiais metais pavyko nustatyti šunų savininkus ir paaiškėjo, kad šis šuo reguliariai laksto be priežiūros.
Papildyta VIDEO! Nustatyta, kam priklauso šuo, kuris Vilniuje ant tvenkinio ledo gyvą draskė stirną
Tokie vaizdo įrašai vėl primena jau seniai žinomą palaidų ir valkataujančių šunų problemą. Kalbama ne tik apie gyvūnus, kurie iš tiesų likę be šeimininkų ir gyvena laukinėje aplinkoje vieni ar sudarydami gaujas, bet ir apie savininkų šunis, kurie paprasčiausiai nėra prižiūrimi.
Ši problema ypač aktuali kaimo regionuose ir mažesniuose miesteliuose, kur šuo tradiciškai laikomas prie grandinės arba paleidžiamas laisvai lakstyti. Įprasta kiemo šunį reguliariai išleisti pasivaikščioti be priežiūros, o tokie šunys įpranta patys pasirūpinti maistu panašiai kaip vilkai. Yra duomenų, kad valkataujantys šunys buriasi į gaujas ir gyvena bei medžioja panašiai kaip jų laukiniai giminaičiai.
Valkataujantys šunys daro didelę žalą laukinei gamtai, papjaudami stirnas, įvairių gyvūnų ir paukščių jauniklius, taip pat neretai kelia grėsmę ir žemės ūkio gyvūnų bandoms.
Ką daryti pamačius, kaip šunys drasko laukinį gyvūną?
Jeigu matote, kad palaidi ar valkataujantys šunys puola ir drasko laukinį gyvūną, pirmiausia svarbu įvertinti savo saugumą. Savarankiškai įsikišti nerekomenduojama. Tokie šunys gali būti agresyvūs, veikti gaujoje ir kelti realų pavojų žmogui. Bandymas fiziškai atskirti šunis ar vytis juos gali baigtis sužalojimais.
Reikėtų nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatorius perduos informaciją atsakingoms tarnyboms, priklausomai nuo situacijos pobūdžio ir vietos. Jeigu įvykis susijęs su laukinio gyvūno sužalojimu ar galimu gyvūnų gerovės pažeidimu, informacija gali būti perduota Aplinkos apsaugos departamentui arba policijai.
Taip pat galima tiesiogiai kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, ypač jei situacija susijusi su laukinės gyvūnijos niokojimu. Jei yra pagrindas manyti, kad šunys turi šeimininkus ir yra laikomi pažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus, informacija gali būti perduota ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri nagrinėja gyvūnų laikymo ir gerovės pažeidimus.
Svarbu, jei tai saugu, užfiksuoti situaciją nuotraukomis ar vaizdo įrašu, pažymėti tikslią vietą ir laiką. Šie duomenys gali būti svarbūs tyrimui, nustatant šunų savininkus ir vertinant atsakomybę.
Svarbiausia tokioje situacijoje išlikti saugiam, neprovokuoti agresyvių gyvūnų ir kuo greičiau informuoti atsakingas institucijas.
Šuo be priežiūros – kokia atsakomybė savininkui
Šuns laikymo, priežiūros ir atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir savivaldybių patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės. Priklausomai nuo pasekmių, atsakomybė gali būti administracinė, civilinė arba baudžiamoji.
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą gyvūno savininkas ar laikytojas privalo užtikrinti, kad šuo nekeltų pavojaus žmonėms, kitiems gyvūnams ir turtui, taip pat užtikrinti tinkamą priežiūrą ir kontrolę. Tai reiškia, kad šuo negali būti paliekamas be priežiūros ar laisvai valkatauti. Jei šuo viešoje vietoje yra be kontrolės arba laisvai klajoja, taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Už pirmą pažeidimą fiziniam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai nuo 120 iki 230 eurų, o jei pažeidimas sukėlė žalą sveikatai ar turtui, bauda gali siekti nuo 230 iki 550 eurų. Savivaldybės taip pat turi teisę organizuoti be priežiūros esančių ar bešeimininkių šunų surinkimą ir jų perdavimą globos įstaigoms.
Jeigu šuo užpuola kitą gyvūną, taikoma civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.267 straipsnį. Gyvūno savininkas ar laikytojas atsako už žalą, kurią padarė jo gyvūnas, nepriklausomai nuo kaltės. Tai reiškia pareigą atlyginti veterinarines išlaidas, turtinę žalą ir galimą neturtinę žalą. Atsakomybė netaikoma tik tuo atveju, jei žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba dėl paties nukentėjusiojo kaltės.
Jeigu šuo užpuola žmogų, atsakomybės apimtis priklauso nuo pasekmių. Gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.267 straipsnį, numatanti pilną žalos atlyginimą, o esant kūno sužalojimams gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tokiais atvejais gali būti vertinami Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 137 straipsnis dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo arba 135 straipsnis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jei nustatoma, kad savininkas ar laikytojas elgėsi neatsargiai ar neužtikrino saugumo, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Papildomai savivaldybių patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės paprastai numato, kad šuo viešose vietose turi būti vedamas su pavadėliu, tam tikrais atvejais privalomas antsnukis ir draudžiama palikti šunį be priežiūros. Šių reikalavimų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę.
Taigi už šuns klajojimą Lietuvoje taikomos administracinės baudos nuo 30 iki 550 eurų, už kitam gyvūnui padarytą žalą atsiranda civilinė atsakomybė be kaltės prezumpcijos, o už žmogaus sužalojimą gali būti taikoma administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė. Gyvūno savininkas ar laikytojas atsako už savo gyvūno veiksmus.
Vaizdo įrašą su šunimis galima peržiūrėti Deividas Staponkus Facebook profilyje
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
