Mokslinis tyrimas, kas būvo 2023 metais publikuotas atkreipė dėmesį į neįprastą, bet labai iškalbingą reiškinį gamtoje – kaip šernai reaguoja į vilkų gaišenas. Tyrimą atliko Ispanijos mokslininkų grupė, o stebėjimai buvo vykdomi natūralioje aplinkoje, pasitelkiant miško kameras. Tyrimo tikslas buvo suprasti, ar stambiausio plėšrūno poveikis kitoms rūšims išlieka net ir po jo mirties, ir kaip tai dera su vadinamosios baimės kraštovaizdžio samprata.
Tyrėjai miške paliko įvairių plėšrūnų gaišenas ir fiksavo šernų elgesį jų atžvilgiu. Pagrindinis dėmesys skirtas vilkų ir smulkesnių plėšrūnų palyginimui. Svarbu tai, kad nebuvo vertinamas maitinimasis, o būtent elgsena – priartėjimas, reakcijos, agresija, staigus pasitraukimas ar vengimas.
Pavojingas lietuvių elgesys, šernai puola vilką, lūšis tyko statybininko. Miško naujienos #19
Vilkas Europos ekosistemose yra vienas svarbiausių šernų natūralios atrankos veiksnių. Todėl mokslininkams kilo klausimas, ar ši įtaka išlieka ir simboliniu lygmeniu, kai vilkas jau nebegyvas ir nebekelia tiesioginės grėsmės.
Rezultatai nustebino ir vietomis net prajuokino. Šernai prie vilkų gaišenų dažnai elgėsi pagal klasikinį kovos ir bėgimo scenarijų. Jie drąsiai puldavo nejudantį vilką, stumdydavo, badydavo snukiais, o kartais net atrodė, kad bando pulti. Tačiau po akimirkos staigiai atsitraukdavo, sprukdavo ir slėpdavosi krūmuose. Po kiek laiko kai kurie sugrįždavo, tarsi tikrindami, ar vilkas tikrai nebekelia pavojaus.
Toks elgesys buvo aiškinamas kaip stiprus agresijos ir baimės derinys. Šernas bando perimti kontrolę, tačiau instinktyviai vis dar suvokia vilką kaip ypač pavojingą priešą. Svarbu tai, kad tokios reakcijos beveik nebuvo fiksuojamos prie kitų plėšrūnų gaišenų. Tai rodo ypatingą, giliai įsišaknijusį šernų santykį būtent su vilku.
Šernas – drąsus ir agresyvus gyvūnas
Šernai nėra bailūs gyvūnai. Tai fiziškai stiprūs, socialūs ir labai agresyvūs kanopiniai, ypač ginantys save ar jauniklius. Suaugę šernai, ypač patelės su paršeliais, geba drąsiai stoti prieš vilkus ir kai kuriais atvejais net juos atbaidyti. Tyrimas tai puikiai atskleidžia – net ir miręs vilkas sukelia šernams pyktį, tarsi senas priešas, kurį dar kartą reikia nubausti.
Tačiau ši drąsa nereiškia baimės nebuvimo. Priešingai, šernai aiškiai jaučia vilką kaip istorinį plėšrūną, kuris šimtmečius kėlė grėsmę rūšiai. Todėl net ir nebegyvas vilkas sužadina giliai evoliuciškai užkoduotus elgsenos mechanizmus.
Šernai vilkų mitybos grandinėje
Vilkų požiūriu šernai yra itin svarbus maisto šaltinis. Daugelyje Europos regionų jie sudaro reikšmingą vilkų raciono dalį. Dažniausiai vilkai medžioja paršelius, jauniklius ar pusiau suaugusius šernus, taip pat nusilpusius ar sužeistus suaugusius individus. Sveikas, stiprus suaugęs šernas vilkams yra pavojingas grobis, kurio sumedžiojimas reikalauja patirties, koordinuoto gaujos darbo ir didelės rizikos.
Būtent ši abipusė grėsmė ir formuoja unikalų vilkų ir šernų santykį. Šernas vilkui nėra lengvas grobis, o vilkas šernui – nepaprastai rimtas priešas. Tyrime užfiksuota elgsena puikiai atspindi šią sudėtingą, tūkstantmečiais susiformavusią sąveiką.
Platesnė reikšmė gamtos pažinimui
Šis tyrimas aiškiai parodo, kad plėšrūno įtaka ekosistemai nesibaigia jo mirtimi. Vilkas išlieka baimės, agresijos ir instinktyvaus atsargumo simboliu net tada, kai jis jau nebekelia tiesioginio pavojaus. Šernų reakcijos liudija apie gilią evoliucinę atmintį, kuri lemia elgesį nepriklausomai nuo realios situacijos.
Plėšrūnų valdymo, laukinės faunos apskaitos ir medžioklės kontekste tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kodėl vilkų ir šernų konfliktas niekada nėra paprastas. Tai ne vien klausimas apie maistą. Tai baimės, agresijos ir ilgaamžės patirties istorija, kuri ir šiandien formuoja gyvūnų elgesį mūsų miškuose.
Wild Boars react to a Wolf carcass
byu/Dacnis inHardcoreNature
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
