Afrikinis kiaulių maras (AKM) yra viena iš pavojingiausių kiaulių ligų pasaulyje. Ji sukelia kraujingą uždegimą, didelį mirtingumą ir atneša milžiniškus nuostolius tiek ūkininkams, tiek laukinei gamtai. Nors ši liga žmonėms nepavojinga, jos poveikis ekonomikai yra itin reikšmingas, o plitimo valdymas reikalauja nuoseklumo ir atsakomybės.
Kas iš esmės yra vakcina?
Vakcinos tikslas – išmokyti gyvūno imuninę sistemą atpažinti virusą ir į jį reaguoti dar prieš susergant. AKM virusas yra sudėtingas. Tai didelis DNR virusas su daugiau nei 150 genų, todėl vakcinos kūrimas taip pat yra itin sudėtingas. Skirtingai nei gripo ar Covid-19 atveju, kur virusai yra paprastesni ir gerai žinomi, AKM virusas ilgą laiką priešinosi bet kokiai imunizacijos formai.
Vakcinos rūšys ir jų kūrimo etapai
Medžiotojai dažnai klausia, ar tikrai mokslininkai nieko nedaro, kad sukurtų vakciną nuo AKM? Kaip aiškina maisto ir veterinarijos srities specialistai, šis virusas yra greitai kintantis ir nepalieka ilgalaikio imuniteto, todėl veiksmingos vakcinos kūrimas vis dar tęsiasi.
Iki šiol dar nėra komerciškai prieinamos saugios ir veiksmingos vakcinos, kurią būtų galima naudoti taip pat, kaip anksčiau buvo suvaldytas klasikinis kiaulių maras. Vis dėlto šviesa tunelio gale jau matyti. Iki šiol buvo sukurta keletas vakcinos kūrimo krypčių ir kai kurios iš jų jau artėja prie praktinio taikymo.
Gyvų susilpnintų virusų vakcinos
Tokios vakcinos turi gyvą, bet susilpnintą virusą. Virusas yra genetiškai modifikuojamas taip, kad nebegalėtų sukelti ligos, bet vis tiek sukeltų imuninį atsaką.
Subvienetinės vakcinos
Šios vakcinos neturi viso viruso, o tik atskiras jo dalis – specifinius baltymus, kurie sukelia imuninį atsaką. Jos laikomos saugiomis, nes negali sukelti ligos. Tačiau iki šiol nė viena subvienetinė vakcina nesugebėjo užtikrinti pakankamos apsaugos nuo AKM.
Daugelyje tyrimų buvo kuriami kelių pakopų vakcinos prototipai, pasitelkiant bioinformatikos metodus, kai vienoje vakcinoje derinami keli baltymai. Šiuo metu tokie vakcinos kandidatai yra eksperimentinėje stadijoje ir dar nėra bandomi realiuose ūkiuose.
Inaktyvuotos vakcinos
Šiose vakcinose naudojamas negyvas virusas, kuris negali daugintis. Jos yra itin saugios, tačiau AKM atveju iki šiol buvo neveiksmingos, nes viruso struktūra yra pernelyg sudėtinga.
Naujausi eksperimentai, naudojant specialią cheminę medžiagą β-propiolaktoną, laboratorijos sąlygomis suteikė iki 98 procentų apsaugą, bet tik pakartotinai suleidus vakciną intranazaliniu (per nosį) būdu. Tai reiškia, kad tokio tipo vakcina nebus veiksminga laukinėje gamtoje.
Vektorinės vakcinos
Jos naudoja kitą virusą arba bakteriją kaip nešėją, kad įvestų AKM viruso fragmentus į gyvūno organizmą. Šiuo metu tikrinami keli šios grupės vakcinos kandidatai, pavyzdžiui, naudojant adenovirusus ar mieles. Tačiau ir čia kol kas nepasiekta pakankamo veiksmingumo lygio, kad būtų galima pradėti masinę gamybą ir taikymą.
Kur ir kaip šios vakcinos gali būti taikomos
Vietnamas ir Kinija plačiai naudoja priemones, vadinamas vakcinomis, tačiau jų veiksmingumo rezultatai nėra vienareikšmiai ir dėl to šie preparatai nėra rekomenduojami platesniam naudojimui kiaulininkystėje ar laukinėje gamtoje, nes jie ne iki galo atitinka mokslinius kriterijus, leidžiančius juos vadinti visaverte vakcina.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) šių metų gegužę patvirtino tarptautinį vakcinos standartą, kuris nustato, kad tokios vakcinos turi būti tiek veiksmingos, tiek saugios, be galimybės sukelti viruso mutacijas ar grįžimą į patogeninę formą, taip pat ir natūraliomis sąlygomis.
Yra progresas!
Pasak maisto ir veterinarijos srities specialistų, yra keli vakcinos kandidatai ir vienas iš jų sukurtas remiantis Latvijoje, Tukumo regione, izoliuotu viruso genotipu. Tai gyvo, susilpninto viruso pagrindu sukurta geriamoji vakcina, laboratorijos sąlygomis parodžiusi daug žadančius rezultatus.
Vis dėlto, esminė kliūtis yra vakcinos bandymai realiomis lauko sąlygomis. Buvo planuota ją išbandyti Vengrijoje, bet šiuo metu Europos šalys nėra pasirengusios prisiimti tokios rizikos. Tokiam eksperimentui reikia teisinių pokyčių, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios delsiama – baimė dėl galimų pasekmių. Tarsi zombių apokalipsė, jei taip galima sakyti. Be bandymų realiomis sąlygomis nėra aišku, ar vakcina nesukels mutacijų ir ligos protrūkio gamtoje.
Yra informacijos, kad bandoma rasti bandymų vietą kažkur Afrikoje.
Be Ispanijos konsorciumo kuriant vakciną dalyvaujantis Friedricho Loefflerio institutas kartu su BIOR – Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų institutu – šiais metais planuoja Latvijoje pradėti bandymus su vakcina masalo forma. Specialistų teigimu, geriamoji vakcina susideda iš dviejų komponentų: vakcinos preparato ir paties masalo.
Latvijos gamtos sąlygomis planuojama išbandyti įvairias masalų rūšis, siekiant nustatyti, kuris skonis šernams yra patraukliausias.
Iki vakcinos – dar mažiausiai penkeri metai
Specialistai aiškina, kad net jei šiandien būtų pradėti sėkmingi bandymai lauke, iki realaus vakcinos prieinamumo praeitų mažiausiai penkeri metai. Vakcinos gamyba, patvirtinimas ir tiekimas pakankamais kiekiais užtrunka. Šiuo metu nėra nė vieno AKM vakcinos kandidato, kuris būtų pasiekęs pakankamai aukštą stadiją.
Praktinės kliūtys: kaina, logistika ir veiksmingumas
Net jei vakcina taps prieinama, jos praktinis taikymas bus sudėtingas ir brangus. Geriamajai vakcinacijai šernams reikės kelių dozių vienam gyvūnui, o dalis vakcinų bus prarasta – jas gali suėsti lapės, krankliai arba jos tiesiog liks nesurastos.
Vakcinacija bus brangi ir reikės apsvarstyti, kas už tai mokės. Tikėtina, kad valstybinės institucijos ir medžiotojų organizacijos jau dabar turėtų pradėti galvoti apie finansavimo šaltinius.
Be to, vakcinacijos veiksmingumas priklauso nuo to, kokioje situacijoje ji bus įvesta. Veiksmingiausia ją taikyti, kai populiacija yra nedidelė ir užsikrėtusių gyvūnų skaičius mažas. Jei skiepijimas vyks tada, kai pusė populiacijos jau užsikrėtusi, poveikis bus menkas. Dėl šios priežasties medžiotojai negali atsipalaiduoti ir leisti šernų populiacijai augti.
Ar galima apsieiti be vakcinos? Taip!
Čekija, Belgija ir Švedija įrodė, kad AKM galima suvaldyti ir be vakcinos. Tiesa, šiose šalyse epidemiologinė situacija buvo kitokia. Į Latviją liga atėjo netikėtai ir gana greitai išplito visoje teritorijoje, pasireikšdama vis naujais protrūkiais viename ar kitame regione.
O valstybėse, kurios sėkmingai susidorojo su liga, AKM buvo nustatytas tik konkrečiose vietovėse ir infekcija buvo lokalizuota. Iš karto buvo įvestos griežtos karantino priemonės: aptvertos teritorijos, uždrausta medžioklė ir ūkinė veikla, kad nebūtų skatinamas gyvūnų judėjimas, o vėliau pradėta kryptinga šernų depopuliacija.
Jei Latvijoje pavyks išlaikyti mažą šernų tankį, tuomet ir be vakcinos bus galima apriboti viruso plitimą. Vakcina šiuo metu yra veikiau teorinė viltis. Net jei ji bus prieinama po penkerių ar dešimties metų, jos įsigijimas bus labai brangus.
Veiksmingiausia priemonė vis dar išlieka medžioklė.
Santrauka
Džiugina tai, kad vakcina nuo AKM po truputį tampa realybe. Nors pasaulinio šios vakcinos taikymo dar teks palaukti, medžiotojai ir ūkininkai turi pagrindo atsargiam optimizmui.
Jei šiuo metu kuriami vakcinų kandidatai taps praktiškai naudojamais preparatais, pirmiausia jie bus taikomi kiaulininkystės ūkiuose. Tikėtina, kad pirmieji, kurie aktyviai ir plačiai naudos naująją vakciną, bus Azijos šalių ūkininkai, nes kontroliuojamomis fermų sąlygomis vakcinos panaudojimą bus galima tiksliai apskaityti.
O laukinių gyvūnų vakcinacijai reikės kurti geriamąją vakciną, kurios naudojimo nebus galima kontroliuoti.
Lieka pasikliauti sparčia mokslo pažanga, kuri vyksta ir veterinarinės medicinos srityje, ir tikėtis, kad vakcina bus sukurta artimiausiu metu. Todėl kol kas pagrindinis įrankis ligai suvaldyti – medžioklė – išlieka medžiotojų rankose: visi tie patys senoviniai metodai, kurie leidžia veiksmingai kontroliuoti gyvūnų populiaciją ir mažinti ligų plitimą.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
26-ąjame elnių kvieslių čempionate susirungs dalyviai iš ES
