Šaltinis Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Žiema laukiniams gyvūnams yra vienas sudėtingiausių metų laikotarpių. Gausus sniegas, šaltis ir riboti maisto ištekliai silpnina organizmą, mažina budrumą ir dažnai pastūmėja gyvūnus į situacijas, kurios vasarą ar rudenį būtų lengvai išvengiamos. Nusilpę žvėrys klysta, rizikuoja ir neretai patenka į pavojų. Tokiais momentais žmogaus pagalba tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Vis dažniau tokios situacijos fiksuojamos ne tik miškuose ar laukuose, bet ir urbanizuotose teritorijose. Miestų pakraščiai, gyvenamieji kvartalai, pramoninės zonos tampa vietomis, kuriose susikerta laukinės gamtos ir žmogaus kasdienybės keliai. Tai nėra atsitiktinumas. Reguliarus laukinių gyvūnų pasirodymas miestuose rodo, kad populiacijos yra pakankamai gausios, o jauni ar silpnesni individai, ieškodami maisto ir naujų teritorijų, drąsiau juda žmogaus aplinkoje.
Tokio susidūrimo pavyzdys užfiksuotas Vilniuje, P. Vileišio gatvėje. Į metalinę tvorą įsipainiojo jauna stirna. Gyvūnas rimtai susižalojo ir pats ištrūkti nebegalėjo. Trapus, išsekęs ir išsigandęs, jis tapo gyvu priminimu, kokia pažeidžiama yra laukinė gyvybė miesto aplinkoje, kur kiekviena kliūtis gali tapti spąstais.
Į pagalbą atskubėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai. Jų darbas dar kartą parodė, kad pagalba nelaimėje neapsiriboja vien kova su ugnimi. Atsakingai ir ramiai jie išlaisvino stirną iš metalinės tvoros, pasirūpino jos saugumu ir stabilia būkle, kol atvyko gyvūnų globos specialistai.
Tokiose situacijose svarbus kiekvienas veiksmas. Netinkamas bandymas padėti gali tik pabloginti gyvūno būklę, todėl profesionalų įsikišimas yra esminis. Medžiotojai, ugniagesiai, gyvūnų globos specialistai vis dažniau tampa tais žmonėmis, kurie stovi tarp laukinės gamtos ir miesto pavojų.
Savo negyvą šunį išnešti iš miško ant rankų. Medžioklės metu vilkai sudraskė medžioklinę laiką
Kaip nustatyti, ar gyvūnui reikalinga pagalba ir kaip elgtis tokioje situacijoje
Laukiniai gyvūnai nėra naminiai. Net ir geri ketinimai gali jiems pakenkti. Laukinio gyvūno negalima liesti, neštis namo, auginti ar bandyti prijaukinti, jei tam nėra realios, objektyvios būtinybės. Daugeliu atvejų gyvūnui pagalbos visai nereikia, net jei jis atrodo vienišas ar pažeidžiamas.
Ypač dažnai žmonės klysta radę jauniklius. Tai, kad jauniklis yra vienas, dar nereiškia, jog jis paliktas. Tėvai dažnai būna netoliese ir stebi iš saugaus atstumo, o žmogaus įsikišimas tokiais atvejais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Pagalba iš tiesų reikalinga tik tada, jei:
matomi aiškūs sužalojimai, kraujavimas, lūžiai ar nenormalus elgesys
gyvūnas įstrigęs pavojingoje vietoje (tvoroje, šulinyje, statiniuose ir pan.)
jauniklis yra visiškai bejėgis: be kailio ar plunksnų, neatmerkęs akių, negalintis judėti
👉 Jei atsakymas į pirmus du punktus yra TAIP – nedelsdami skambinkite 112.
Tai yra greičiausias ir teisingiausias kelias gauti pagalbą, ypač jei situacija pavojinga ar reikalauja operatyvaus reagavimo.
Jei situacija nėra skubi, tačiau kyla abejonių, nespręskite patys – pasitarkite su specialistais.
📞 LSMU Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) specialistai konsultuoja visą parą, 7 dienas per savaitę
+370 605 72837
⚠️ Svarbu: skubiais atvejais nesikreipkite el. paštu ar žinutėmis socialiniuose tinkluose – šiais kanalais galima atsakyti tik į neskubius, bendro pobūdžio klausimus.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
