Kalbant apie karabinų amunicijos veiksmingumą medžioklėje, dažnai manoma, kad kulka išlieka pavojinga ir mirtina labai dideliais atstumais. Tačiau moksliniai tyrimai rodo kiek kitokį vaizdą. Paaiškėjo, kad net ir galinga karabinų amunicija patikimą mirtiną poveikį išlaiko tik iki tam tikro nuotolio, o kai kurios kulkos tam tikromis sąlygomis tokio poveikio apskritai nepasiekia.
Į šį klausimą išsamiai pažvelgta neseniai paskelbtame Ebersvaldės universiteto mokslininkų Carlo Gremsės ir prof. dr. Siegfriedo Riegerio tyrime Bendrasis bešvinių šovinių mirtinojo poveikio tyrimas. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio darbų, kuriame analizuotas realus įvairių kulkų veikimas. Tyrimo išvados pagrįstos daugiau kaip 11 000 šūvių duomenimis ir papildomais eksperimentais, kuriuos atliko DEVA – Vokietijos medžioklinių ir sportinių ginklų tyrimų institutas. Bandymų metu šūviai buvo atliekami į balistinį muilą, naudojant skirtingų konstrukcijų švinines ir bešvines kulkas.
Mokslininkų tikslas buvo įvertinti, kokiomis sąlygomis kulka dar gali užtikrinti pakankamą mirtiną poveikį. Analizuojant rezultatus nustatyta, kad tai priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Svarbiausi iš jų yra skvarbos gylis, energijos perdavimas ir tai, kaip ši energija pasiskirsto audiniuose.
Tyrimo autoriai nurodo aiškius kriterijus. Kad kulka sukeltų pakankamą mirtiną poveikį, jos skvarbos gylis turi siekti bent 30 centimetrų. Be to, energijos perdavimas turi būti ne mažesnis kaip 100 džaulių vienam centimetrui skvarbos. Dar vienas svarbus rodiklis yra energijos kiekis, perduodamas pirmuose 15 skvarbos centimetrų. Šiame ruože turi būti perduota ne mažiau kaip 1500 džaulių energijos. Tik tada galima kalbėti apie patikimą medžioklinį efektyvumą.
Kritinis greitis
Kulkos veiksmingumui didelę reikšmę turi ir vadinamasis ribinis greitis. Ši sąvoka skirstoma į kelias dalis. Pirmiausia kalbama apie skilimo ribinį greitį ir deformacijos ribinį greitį.
Šveicarų balistikos tyrėjas dr. Beatas Kneubühlis skilimo ribinį greitį apibrėžia kaip tokį pataikymo greitį, nuo kurio kulkos branduolys išlaiko daugiau kaip 90 procentų pradinės masės. Kitaip tariant, kulka pradeda byrėti ar fragmentuotis tik tada, kai pataikymo greitis viršija šią ribą.
Deformacijos ribinis greitis apibrėžiamas kitaip. Tai pataikymo greitis, nuo kurio kulkos branduolio skerspjūvis pradeda didėti deformuojantis, nors likusi masė vis dar sudaro daugiau kaip 90 procentų pradinės masės.
C. Gremsė ir S. Riegeris savo tyrime pristato dar vieną sąvoką – medžioklės ribinį greitį. Jis apibrėžia tą pataikymo greitį, matuojamą metrais per sekundę, nuo kurio kulka nebesugeba pasiekti pakankamo medžioklinio efektyvumo. Kitaip tariant, jei skvarbos gylis neviršija 30 centimetrų, energijos perdavimas nesiekia 100 J/cm, o energijos pikas nepasireiškia pirmuose 1–15 centimetrų nuo pataikymo vietos, kulka jau laikoma nepakankamai efektyvia.
Svarbu ir tai, kad net identiško kalibro kulkų medžioklės ribinis greitis gali skirtis. Skirtumą lemia kulkos masė ir konstrukcija. Todėl skirtingos to paties kalibro kulkos gali turėti skirtingą maksimalų efektyvaus poveikio nuotolį.
Konstrukcija svarbiau už medžiagą
Tyrimo rezultatai parodė dar vieną svarbų dalyką. Tiek švininės, tiek bešvinės kulkos gali atitikti saugaus ir patikimo mirtinojo poveikio reikalavimus. Tačiau lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne kulkos medžiaga, o jos konstrukcija.
Kulkos forma, vidinė struktūra ir deformacijos principas daro didžiausią įtaką tam, kaip ji elgiasi pataikiusi į audinius ir kokį energijos kiekį perduoda taikiniui. Būtent nuo konstrukcijos priklauso ir tai, kokiu atstumu kulka išlaiko pakankamą medžioklinį efektyvumą medžiojant kanopinius gyvūnus.
Vis dėlto tyrimas parodė ir kitą svarbią detalę. Ne visos bandytos kulkos atitiko C. Gremsės ir S. Riegerio nustatytus efektyvumo kriterijus. Dalis jų paprasčiausiai nepasiekė reikiamų skvarbos ar energijos perdavimo rodiklių.
Tyrimo duomenys rodo, kad net 12 iš 45 išbandytų kulkų negalėjo užtikrinti pakankamo mirtinojo poveikio 100 metrų atstumu. Tai dar kartą patvirtina, kad renkantis amuniciją svarbu ne tik kalibras ar kulkos svoris. Ne mažiau svarbu įvertinti jos konstrukciją ir realų veikimą.
Medžiotojams šis tyrimas gali būti vertingas praktinis orientyras. Jis padeda suprasti, kaip skirtingos kulkos veikia realiomis sąlygomis ir leidžia pasirinkti amuniciją, kuri geriausiai atitinka konkrečias medžioklės situacijas, numatomus atstumus ir medžiojamus gyvūnus./>
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
