Terorizmas prieš medžiotojus ir medžioklės sabotažas – baudžiamos veikos pagal įstatymus
Išpuoliai prieš asmenis realiame gyvenime ir internete, raginimai nušauti, supjaustyti į gabalus, sudeginti šeimą ir vaikus, grasinimai sunaikinti medžiotojų turtą, kišimasis į darbo ir privačius reikalus, žalos medžioklės infrastruktūrai darymas ir medžioklės sabotažas. Kaip priėjome prie šio absurdo ir ką dėl to gali padaryti medžiotojai?
Pastaraisiais metais žiniasklaida dažnai skelbia tendencingus straipsnius apie medžiotojus ir medžioklę, kurstydama neapykantą tarp socialinių grupių ir uždirbdama pinigus iš reklamos ant šios emocijų bangos. Kuo daugiau paspaudimų, tuo daugiau peržiūrų. Komentarai beveik necenzūruojami, todėl leidžiama raginti žudyti medžiotojus, jų šeimos narius ir net naminius gyvūnus ar kitaip drastiškai ir žiauriai su jais elgtis. Deja, dėl tokių pažiūrų puoselėjimo kai kurie žmonės nuo komentarų pereina prie realių veiksmų.
Vienas medžiotojas, dėl suprantamų priežasčių pageidavęs likti anonimu, papasakojo apie įvykius, vykusius dieną prieš medžioklės bokštelio, miško infrastruktūros sunaikinimą. “Vakare išvykau į medžioklę, tikėdamasis pamatyti ūkininko lauke išeinančius šernus. Ūkininkas prašė pagalbos apsaugoti derlių, kurį labai greitai gali sunaikinti didelis šernų būrys ir tai yra didelis nuostolis. Atvažiavau anksti vakare, apsigyvenau. Ramiai galvojau apie darbą ir mėgavausi ramiu vakaru, kai staiga pamačiau žvyrkeliu atvažiuojantį automobilį. Iš jo išlipo džentelmenas ir sparčiu žingsniu artėjo prie mano medžioklės bokštelio. Kai paklausiau, ko jis nori, jis atsakė, kad nori pamatyti žmogų, galintį nušauti beginklį gyvūną. Šnekėjomės šiek tiek pakeltu tonu. Paaiškinau, ką ir kodėl čia darau, kad viskas atitinka įstatymus ir kad turiu teisę čia medžioti, tačiau jis neturėtų čia būti. Diskusija tą vakarą baigėsi. Iš esmės ir mano medžioklė. Nieko nesumedžiojęs, grįžau namo. Tačiau kai kitą dieną atvykau į tą vietovę, bokštelis buvo nuverstas ir sulaužytas. Neliko nieko kito, kaip tik išnešti palaikus”, – apie vakarinį susitikimą su medžioklės oponentu pasakojo Žiemgalos medžiotojas.
Kitas medžiotojas pasakojo, kad turėjo problemų su žemės valdos nuomininkais. “Žemė priklauso savininkui, su kuriuo esame sudarę sutartį dėl medžioklės teisių perdavimo, tačiau jis nuomoja plotą ūkininkui. Jo šeima turi kitokius įsitikinimus dėl maisto produktų naudojimo ar nenaudojimo nei dauguma žmonių. Ši šeima turi įprotį sabotuoti medžioklę – važinėja po laukus ir žvyrkelius savo visureigiu, suka variklį ir kuo garsiau įjungia muziką. Laimei, viskas baigėsi pragmatišku žemės savininko pasiūlymu.” Medžiotojas paaiškino, kad medžiotojų klubo vadovas ir žemės savininkas kartu atvyko pas nuomininką su pasiūlymu nutraukti medžioklę žemės sklype su viena sąlyga. Nuomininkas iš savo kišenės visiškai atlygins bet kokią medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. “Tada jis pats sutiko pastatyti medžioklės bokštelį geresnėje vietoje”, – juokiasi medžiotojas.
Gana dažnai medžiotojai per varomas medžiokles susiduria su žmonių agresija. Medžiotojų klubo narė, medžiotoja moteris, pasakojo, kad jai stovint ant medžioklės linijos, prie jos privažiavo BMW visureigis, iš kurio išlipo du vyrai ir agresyviai pareikalavo pasitraukti nuo kelio, nes jie turėjo nufotografuoti kelio stulpą. “Medžiotojai buvo man iš dešinės ir kairės, bet kiekvienas už 100-150 metrų. Nelabai žinojau, kaip elgtis, ir stengiausi kalbėti labai ramiai. Situacija buvo labai dviprasmiška. Ant peties turėjau užtaisytą šautuvą, o čia buvo du nepažįstami vyrai!” prisimena medžiotojas.
Prie kitos medžiotojos priėjo agresyvi moteris, kuri medžioklės metu bėgiojo po lauką, šaukė, kad negalima šaudyti gyvūnų, ir prašė paaiškinti, kaip moteris gali žudyti ir kodėl ji tai daro. Jei situaciją kelyje laikytume analogija, toks kišimasis į medžioklės procesą sukuria avarines situacijas, keliančias pavojų visiems medžioklės dalyviams: “Medžioklės metu kyla pavojus visiems medžioklės dalyviams.
Medžioklės taisyklių 58.28 punkte nurodyta, kad draudžiama gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus;
Prieš medžioklę nukreipti straipsniai ir vaizdo įrašai, paskelbti internete, taip pat daro poveikį žmonių mąstysenai ir dažnai virsta psichologiniu teroru, ypač jei nukentėjęs medžiotojas turi profilį socialiniuose tinklalapiuose. Antimedžiotojai siunčia grasinančius laiškus, rimtai įžeidinėja ir žada susidoroti su pačiu medžiotoju, jo šeima, šunimis ir sunaikinti jo turtą, nes: “Mes žinome, kur tu gyveni!”. Jokie argumentai ar paaiškinimai, net moksliniai įrodymai nepadeda įtikinti ekstremistinių medžioklės priešininkų, kad medžioklė yra tokia pat natūrali žmogaus gyvenimo ir ūkininkavimo dalis kaip ir žemės ūkis.
Incidentų pavyzdžiai yra iš Latvijos praktikos, tačiau su tomis pačiomis problemomis susidūrė ir Lietuvos medžiotojai.
Psichologo diagnozė – asmenybės sutrikimai
Puikiai šį reiškinį kadaise paaiškino narkologas ir psichiatras, “Sveikatos centro 4″ profesinės komisijos narys, medžiotojas veteranas Aivaras Skaida straipsnyje Per prievartą nė vieno medžiotoju nepadarysi. Turi norėti pats!.
Jis aiškina, kad kai kurie gyvūnų teisių gynėjai, veganai, vegetarai ir panašūs ekstremistai, kaip ir pereinamojo laikotarpio paaugliai, trokšta dėmesio. Jiems reikia parodyti, kad jie už kažką kovoja. Jų tikslas dažniausiai yra atkreipti į save dėmesį: “Svarbu, kad apie juos būtų kalbama, ir nuostabiausia, jei kas nors jiems pasipriešina. Tada galima kovoti už teisingumą ir laimė pasiekiama”, – priduria A. Skaida.
“Jei šie asmenybės sutrikimai neišnyksta per dvejus metus, prasideda kita būklė – elgesio sutrikimai. Ir tada matome tas jaunas moteris, kurios krenta ant žemės pusnuogės per įvairias akcijas. Žmones, kurie centrinėje miesto aikštėje prikalinėja savo sėklides prie akmens ir degina bankų duris. Tai normalu, taip galima elgtis”, – sako Aivaras Skaida, pridurdamas, kad tai liaudyje vadinama blogu charakteriu.
“Jie niekuo nesidomi, neturi išsilavinimo tam tikroje srityje, nežino istorijos, biologijos ar faktų. Jiems neįdomūs argumentai. Svarbiausia yra kovoti. Puikus pavyzdys – tie, kurie vakarėliuose garsiai skelbia, kad nevalgys mėsos, kad išvis valgyti yra labai kiaulystė, kad riebalai yra blogai, kad majonezas yra blogai, kad tie, kurie valgo mėsą, valgo lavonus ir pan. Toks elgesys duoda priešingą rezultatą. Ir visada tokių žmonių nuomonė pozicionuojama kaip visos visuomenės nuomonė. Lygiai taip pat kalbame apie medžioklę ir opozicijos nuomonė pateikiama kaip visos visuomenės nuomonė, o taip nebūtinai yra. Jie nekalbėjo su specialistais, su jais nebuvo konsultuotasi, jie net nežino tikrosios visuomenės nuomonės”, – kartą aiškino psichiatras.
Ką gali ir turi daryti medžiotojai, kad apsaugotų save, savo ir medžiotojų klubo turtą?
Svarbiausia žinoti ir pripažinti, kad medžiotojai gali ir turi teisę gintis, nes jokia mažuma, dieta, religija ar tautybė neturi teisės pažeidinėti įstatymų ir nepaisyti visuomenės normų.
“Kalbant apie žalą medžioklės infrastruktūrai, galime kalbėti apie dviejų lygių atsakomybę. Pirma, už turto sugadinimą yra atsakomybė pagal baudžiamąją teisę. Antra, medžiotojų turtui žalą padariusiems asmenims taip pat gali būti keliama civilinė arba baudžiamoji byla. Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo atvejų, kai buvo nupjautos medžioklės bokštelio kojos. Į bokštą užlipęs medžiotojas galėjo nukristi ir susižaloti arba, neduok Dieve, žūti. Kaltininkas taip pat turės atlyginti žalą, o galbūt net bus teisiamas už nusikaltimą asmens sveikatai, kuris baudžiamosios teisės požiūriu yra šiek tiek kitokia atsakomybė”, – savo paaiškinimą pradėjo advokatas Arturas Surmovičius.
Norėdami sėkmingai išspręsti situaciją ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn, medžiotojai turi sugebėti įrodyti, kad sugadintas turtas priklausė asmeniui ar organizacijai – medžiotojų klubui. Komentarų internete, grasinančių laiškų ar kalbų apie pinigus, nukreiptų prieš konkretų asmenį ar medžiotojų organizaciją, atveju taip pat reikia surinkti įrodymus: ekrano nuotraukas, dokumentų kopijas ir kitus įrodymus, kuriuos kartu su skundu reikia pateikti policijai. Tačiau, kaip aiškina advokatas, kiekviena situacija turi savų niuansų, todėl…
Paskutinis dramblys, 100 000 elnių ir AAD mokykla. Pokalbiai apie medžioklę #69
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
