Medžiotojas etiškai, biologiniu atžvilgiu protingai, efektyviai ir tvariai medžioti gyvūnus gali tik tada, kai supranta jų fiziologiją ir elgesį. Žinant tauriųjų elnių poreikius pagal jų konkretaus dydžio ir kokybės gyvenamąją vietovę, prieš medžioklės sezoną galima parengti populiacijos tvarkymo planą. Net vokiečiai, kurie medžiojamųjų gyvūnų tyrimus atlieka labai skrupulingai, mano, kad apie tauriuosius elnius dar daug ko nežinome.
Tauriųjų elnių tyrimai keletą pastarųjų metų ėjosi daug sparčiau nei anksčiau, vis dėlto ne Baltijos šalių, o Europos kontekste. Stambiųjų kanopinių elgesio tyrimuose vis dar trūksta esminės informacijos apie socialinius-biologinius veiksnius ir gyvūnų rangą kaimenėje. Tai reiškia, kad laukinių gyvūnų elgesio biologinis tyrimas įvairiais aspektais yra labai sudėtinga užduotis.
Tokie tyrimai nėra pigus malonumas: reikalingi tinkami plotai, reikia identifikuoti konkrečią populiacijos dalį, kad būtų galima atskirti gyvūnus, taip pat reikia tyrimų naktį – visa tai kainuoja. Viskas dar sudėtingiau todėl, kad konkrečioje teritorijoje gautų rezultatų negalima taip paprastai prilyginti kitoms populiacijoms. Tai įrodo tauriųjų elnių migracijos tyrimai, taikant satelitinę telemetriją.
Tauriųjų elnių migracija labai priklauso nuo konkrečios buveinės kokybės ir gamtos sąlygų. Dar svarbus individualių gyvūnų charakteris ir elgesio motyvacija: vienas patinas per metus gali nueiti dvidešimt kilometrų nuo savo maitinimosi iki rujos vietos, o kitas tuose pačiuose plotuose suvaikščios tik penkis kilometrus. Taigi, kalbant apie tauriųjų elnių elgesį ir biologiją, neįmanoma nustatyti bendrų sąlygų visoms situacijoms ir aplinkybėms.
Tauriųjų elnių migracija labai priklauso nuo konkrečios buveinės kokybės ir gamtos sąlygų. Dar svarbus individualių gyvūnų charakteris ir elgesio motyvacija: vienas patinas per metus gali nueiti dvidešimt kilometrų nuo savo maitinimosi iki rujos vietos, o kitas tuose pačiuose plotuose suvaikščios tik penkis kilometrus.
Elgesys. Genetika ir aplinka
Tipiškas kiekvieno gyvūno elgesys priklauso nuo sudėtingos genetinių veiksnių ir aplinkos sąlygų sąveikos. Tauriųjų elnių elgesys priklauso nuo mokymosi spartos ir patirties, kuri irgi iš dalies perduodama iš kartos į kartą. Puikus pavyzdys – tauriųjų elnių elgesio pokytis, kai iš aktyvaus gyvūno dieną jis pamažu tampa itin aktyvus naktį.
Tas pats tinka ir kalbant apie visą elgesio paletę – tiek genetiškai paveldėtą, tiek išugdytą, taip pat reprodukciją, mitybą ir kiekvieno individo savisaugos supratimą. Todėl galima daryti išvadą, kad kiekvieno gyvūno juslių organais gautos informacijos apdorojimas priklausys ir nuo asmeninės, ir nuo bendrosios kaimenės patirties.
Atstumas, vėjas ir oro sąlygos
Apie tikrąsias tauriųjų elnių uoslės galimybes neatlikta praktiškai jokių sisteminių tyrimų. Laukinėje gamtoje tokius atlikti būtų labai sunku, todėl medžiotojai daugiausia pasikliauja atsitiktiniais pastebėjimais per medžioklę.
Galime daryti prielaidą, kad tauriojo elnio gebėjimas suuosti žmogų priklauso ne tiek nuo žmogaus atstumo, kiek nuo įvairių meteorologinių veiksnių: oro temperatūros, drėgmės, vėjo greičio ir krypties, saulės intensyvumo. Pavyzdžiui, rūkas yra vienas veiksnių, leidžiančių tauriajam elniui geriau suuosti žmogų.
Atstumas, kuriuo taurusis elnias gali suuosti priešą, priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, optimaliomis oro sąlygomis taurusis elnias priešą gali suuosti net už 1200 metrų. Medžiotojai pastebėjo, kad elnias žmogų užuodžia net už 500–600 metrų, jeigu vėjas pučia gyvūno kryptimi. Daugelis turbūt yra pastebėję, kad taurieji elniai paprastai sprunka bėgdami būtent prieš vėją, bet labai retai vėjui pučiant iš šono. Daug autorių mini ir faktą, kad taurieji elniai beveik visada ganosi pasisukę į vėją, nors tai irgi labai priklauso nuo vietos ir kitų aplinkybių.
Pastebėjimas
Puiki tauriojo elnio šoninė rega leidžia labai greitai konstatuoti priešą. Elnias gali matyti net įstrižai. Tai paaiškina, kodėl dvikovai pasiruošę patinai per rują dažnai stovi lygiagrečiai, taip pat kodėl ganydamiesi elniai stovi tarsi šoninėmis eilėmis. Aišku, tai didele dalimi priklauso nuo plotų ir tauriųjų elnių populiacijos tankio.Autoriai mini, kad taurieji elniai dažnai pastebimi besiganantys nosimi į vėją
Uoslė
Uoslė yra viena svarbiausių tauriojo elnio juslių. Jokia paslaptis, kokia svarbi tauriajam elniui yra uoslė. Tam įtakos turi ir ypatinga gyvūno kaukolės forma – dėl pailgo snukio ir nosies uoslės organas ypač jautrus. Vis dėlto uoslės efektyvumas priklauso nuo receptorių skaičiaus nosyje. Kuo didesnis uoslės organo gleivinės paviršius, tuo geriau kvapas bus pagautas.
Pastebėjimas
Kaimenės gyvūnams akustiniai signalai yra ne tik įspėjimas apie pavojų. Gyvūnai vienas su kitu kontaktuoja ir įspėjamaisiais signalais, rujos ir streso šauksmais. Per rują galima atskirti seno patino balsą, jauniklių šauksmus ir patelės lojimą.
Rega
Elniai apylinkę suvokia kvapo ir akustiniais dirgikliais, ne tiek daug vizualiniais. Akių užduotis yra suvokti vizualinius aplinkos signalus, kad taurusis elnias galėtų atitinkamai reaguoti. Gyvūnas greičiau pastebės judėjimą negu nejudantį objektą.
Ilgą laiką manyta, kad taurieji elniai ir kiti kanopiniai pasaulį suvokia nespalvotai, bet tai ne visai tiesa. Šiuolaikiniais metodais pavyko nustatyti, kad kanopiniai žvėrys iš tiesų turi ribotas galimybes skirti spalvas, bet iš principo yra vadinamieji dichromatai, t. y. dažniausiai nematantys būtent žalios ar raudonos, daug rečiau – mėlynos spalvos. Šios spalvos atrodo pilkšvos, pilkšvai geltonos. Todėl medžiotojas su oranžine liemene labai gerai susilieja su aplinka, ypač jei oranžinės aprangos raštas kamufliažinis.
Bėgti, o ne kovoti
Tauriesiems elniams baimė nesukelia bėgimo reakcijos. Jiems baimė greičiau yra stimulas situaciją įvertinti ir dėmesį suaštrinti. Dažnai įspėjamasis signalas pakartojamas. Pirmuoju baimės šauksmu kiti kaimenės nariai įspėjami – tarsi įjungiama aliarmo padėtis. Tada visa kaimenė gali įsitempusi stebėti viena kryptimi, kad suprastų, iš kur kyla pavojus. Tik tada, kai aišku, kad nerimui nėra pagrindo ir kaimenės vadė nusiramina, visi kiti toliau ramiai ganosi.
Tokia reakcija bus, pavyzdžiui, netoliese pasirodžius kitam gyvūnui – barsukui, stirnai, lapei. Jeigu nerimo šaltinio nustatyti neišeina, visa kaimenė gali tiesiog pasišalinti. Keli autoriai nurodo, kad bailiausi taurieji elniai būna prieblandoje ar tamsoje, kai jų rega prasčiausia.
Rujos šauksmai
Tauriųjų elnias kvietimas, kitaip nei briedžių šauksmai, labiau skirtas nustatyti, kur yra kitas elnias, o paskui palengvinti šiam kelią iki savęs. Aišku, yra ir atvejų, kai elnią pavyksta išvilioti iš tankmės. Taip pat įsiklausius į elnio balsą galima nustatyti kelis svarbius veiksnius: kas riaumoja – jaunas ar senas patinas, ar jis turi haremą, kokia audringa jam buvo naktis.
Elnias su haremu
Per rują ši informacija labai svarbi – žinoti, ar patinas vienas, ar su patelėmis. Jeigu jis ne vienas, prieiti vis sudėtingiau, nes elnės stebi ir patiną saugo. Elnio rujos dainoje yra viena „frazė“, kuri labai gerai pasako, kad jis turi haremą, – tada jis tarsi bando savo elnes išlaikyti kartu, tai daro bėgdamas tarp savo „žmonų“ ir kartkartėmis subaubdamas. Tomis akimirkomis tarp baubimų girdėti tarsi ha-ha-ha-ha.
Jaunas patinas
Iš balso labai paprasta atskirti seną patiną nuo jauno, nors kai kurie medžiotojai nurodo, kad rujos pabaigoje visi elniai tarsi prikimę, nes tiesiog prariaumoja savo balsą. Jauno elnio balse nebus urzgimo, jo garsą sudarys balsiai ee-uu-aa, balsas bus aukštesnis ir plonesnis nei seno.
Labiau patyręs elnias gali tiesiog suurgzti krūmuose, ir viskas – jis negaiš laiko ir energijos pranešti kitiems apie savo ir savo patelių buvimo vietą. Būtent jaunesni elniai riaumos daug ir labai intensyviai. Medžioklėje reikia naudoti jauno patino balsą, kad elnią išviliotum. Jeigu medžiotojas pradeda baubti kaip senas ir patyręs patinas, jaunesnis gali ne tik nutilti, bet ir pabėgti.
Vienas medžiotojas kartą pademonstravo, kaip į jo leidžiamus jauno elnio kvietimus konkurentas ateina staigiai ir greitai, bet vos tik medžiotojas pamėgdžioja patyrusio elnio balsą, konkurentas tiesiog pasisuka ir nubėga.
Jaunio elnio balsą gali pamėgdžioti ir moterys bei jaunieji medžiotojai, o tai gali labai praversti medžioklėje ar stebint gyvūnus.
Elnias po rujos
Ryte po audringos nakties patinas gali tylioje vietoje prigulti ir kiek pailsėti. Tuoktuvės elnią labai trikdo, jis šiuo laikotarpiu netenka daug svorio, nes praktiškai neturi laiko maitintis – reikia saugoti elnes, vaikyti konkurentus. Kai elnias akimirką atsipalaiduoja, jis toliau mauroja, bet išeina tokie tingūs, lėti, tam tikra prasme patenkinti urgztelėjimai, kuriuos net galima palyginti su žmogaus atsirūgimu skaniai pavalgius.
Gamtos stebėtojo ir fotografo Dariaus Babelio vaizdo įrašas
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
