Prieš trejus metus Lietuvoje prasidėjo nauja era nustatant vilkų limitą – pradėti tyrimai, kurių tikslas buvo, yra ir bus tyrinėti vilkų genetinę įvairovę, sveikatą ir migraciją bei moksliškai pagrįsti populiacijos dydį. Remdamiesi sumedžiotų plėšrūnų audinių tyrimais, mokslininkai nustato galimą vilkų šeimų skaičių šalies teritorijoje ir pasiūlo medžiojimo limitą, suderintą su Vilko apsaugos plano nuostatomis.
Ši sezonas – unikalus, nes po kelerių metų pertraukos Lietuvoje buvo suteiktas toks didelis vilkų medžiojimo limitas – 175 individai. Ir atrodė, kas gali pasikeisti, jeigu viskas pagrįsta mokslininkų rekomendacijomis, kurios paremtos prieinama medžiaga? Vis dėlto gali būti, kad vilkų limito klausimu vėl bus pokyčių.
Ar iš tiesų grįšime prie senos tvarkos?
Interviu portalui lrt.lt naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be kita ko, sakė: „Mes turime kalbėti apie licencijuojamų ir nelicencijuojamų gyvūnų sumedžiojimo kvotas. Tarkime, tie patys vilkai. Kodėl dabar Kęstutis Mažeika apsisprendė, kad 175, o ne palikti, kaip buvo 2019 metų normose, kai buvo 120? Ar tikrai išėmę pagrindinį plėšrūną mes nepakenkiame reguliavimui? Tai yra tokie moksliniai klausimai, nes šiandien kanopinių gyvūnų mes turime be galo daug miškuose, ir jeigu plėšrūnus mes išmedžiosime, klausimas tuomet, kas medžios tuos kanopinius.“
Su medžiokle, miškininkyste ir žemės ūkiu nesusijusios visuomenės dalies nuomonė yra lyg ir logiška ir paremta gamtos dėsniais, kol jie atrodo suprantami. Nekalbant apie tai, kad vilkų neįmanoma tiesiog „išimti“ iš gamtos, ar šiandieninę situaciją galima vertinti darvinizmo principais? Nepamirškime, kad žmogus, atlikdamas žemės ir miško ūkio veiklą, gerokai padidina laukiniams gyvūnams prieinamo maisto. Dėl to pagausėja kanopinių populiacijos.
Jeigu mokslininkai galėtų suskaičiuoti, kiek vilkų reikia, kad jie reguliuotų esamą elnių, stirnų, briedžių ir šernų populiaciją, paaiškėtų, kad vilkus turėtume papildomai auginti nelaisvėje ir paleisti, nes jų laukiniai broliai ir seserys nesusitvarko. Tik klausimas: jeigu vilkų bus dar daugiau, ar jie iš tiesų gainios tik elnius, ar vis dėlto pasirinks paprastesnį grobį – ožkas, avis, veršius ir šunis?
Ministro išsakytos mintys šiek tiek kelia rūpestį. S. Gentvilo patarėjas Marius Čepulis paaiškino Vyriausybės požiūrį: „Ankstesnė valdžia paliko maksimalią rekomenduojamą vilkų kvotą. Pagal Vilko apsaugos planą, kvota galėjo sudaryti ir 150 individų. Apskritai vilkų medžioklę reikėtų peržiūrėti, nes ne visada vilkai sumedžiojami tuose rajonuose, kur jų žala yra didžiausia. Dėl vilkų reikšmės reguliuojant kanopinių žvėrių populiaciją aplinkos ministras S. Gentvilas visiškai teisus. Mes turėtumėme koncentruotis į rajonus, kur vyksta didžiausi vilko ir žmogaus susidūrimai, o ten, kur plėšrūnai į žmogaus teritoriją nesibrauna, palikti vilkus ramybėje.“
Mokslininkės komentaras
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, tyrinėjanti vilkus nuo 2005 metų, nurodo: „Nėra sąžininga taip sakyti, kad „buvo pasirinkta maksimali vilkų sumedžiojimo kvota“, kai po šio teiginio dedamas taškas ir mintis užbaigiama.
Mokslininkų teiktoje ataskaitoje buvo pabrėžiama, kad apskaičiuotas vilkų šeimų skaičius buvo „ne mažiau kaip“. Taip pat buvo išdėstyti argumentai, kodėl manoma, kad realus šeimų skaičius buvo tikrai didesnis. Taigi limitas buvo apskaičiuotas nuo to vilkų šeimų skaičiaus, kurį galėjome neginčijamai pagrįsti, o ne nuo realiai buvusių šeimų skaičiaus, kuris buvo akivaizdžiai didesnis.
Kalbant apie žalos rajonavimą, būtų drąsu labai kategoriškai atstovauti kažkuriai vienai pusei. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad žalos žemėlapis kasmet kinta. Nors yra išliekančių vietovių, bet kasmet atsiranda gana daug naujų vietų, kur žalos anksčiau nebuvo, o ten, kur buvo – nebūtinai išlieka. Tokių pokyčių praktiškai neįmanoma prognozuoti.
Dėl šios priežasties labai tikėtina, kad rajonavimas veiktų „šiemet nemedžiojama, o kitais metais medžiojama“ principu. Tokia strategija vargiai ar paguostų vilkus. O jeigu ilgesnį laikotarpį nustojus vilkus medžioti jiems maistu dosniose buveinėse, galima numanyti, kaip tokiuose rajonuose kis vilkų gausa ir atitinkamai jų lankomos teritorijos bei elgesys. Be to, rajonavimo idėja dėl ūkiniams gyvūnams daromos žalos kelia abejonių ir todėl, kad į nepageidaujamą vilkų elgesį vasarą iš esmės reaguojama tik žiemą.“
Žala
2020 metų žalos apibendrinimas dar neprieinamas. Medžioklės ūkio specialistai ir aktyvistai iniciatyvos Aš esu Medžiotojas feisbuko puslapyje įkėlė ataskaitą apie vilkų išpuolius ir padarytą žalą per keletą ankstesnių metų. Apibendrinant naudotasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro svetainėje vic.lt prieinama informacija.
Kaip vienas svarbiausių vilkų populiacijos tvarkymo motyvų minimas būtent sąveikos su žmogumi subalansavimas. Duomenys apie vilkų atakas ir padarytą žalą yra labai svarbus rodiklis plėtojant komunikaciją su visuomene, tyrinėjant vilkų populiacijos dydį, veiklą, įpročius, prieaugį. Todėl ūkininkai nuolat kviečiami pranešti apie visą vilkų veiklą ir buvimo įrodymus. Jei visi atvejai bus registruojami ir biomon.lt, mokslininkai matys daugiau duomenų, ir medžiotojų pozicija bus stipresnė.
Paklaustas, ar ministerija atsižvelgs į tai, kad ūkininkai dažnai nepraneša apie išpuolius ir oficialiai naudojama informacija nėra visapusiška, ministro patarėjas M. Čepulis atsakė, kad tokia situacija žinoma.
Pabaigoje jis pridūrė, kad limito sumažinimas galėtų motyvuoti medžiotojus daugiau medžioti ten, kur žala iš tiesų didelė, o galbūt ir rudens pradžioje, kai žalos daugiausia, kad būtų atsarga. Ar tai galėtų reikšti vilkų medžioklės sezono pradžios pakeitimą?
Dėkojame iniciatyvai Aš esu Medžiotojas už pagalbą ruošiant straipsnį.
Posted by Aš esu Medžiotojas on Sestdiena, 2020. gada 28. Novembris
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Galima prenumeruoti nuo 2021-03-01 iki 2021-12-31
https://www.prenumeruok.lt/Posted by Žurnalas Medžioklė on Piektdiena, 2021. gada 12. februāris
