Lietuva aplenkė praktiškai visas ES valstybes švino turinčių šaudmenų panaikinimo srityje, įvesdama visišką tokių šovinių naudojimo draudimą medžiojant paukščius. Draudimas taikomas tiek vandens paukščių medžioklei vandens telkiniuose ir šlapynėse, tiek visų kitų paukščių medžioklei laukuose, krūmynuose, miškuose.
Taip pat nepamirškite, kad bet kokio metalo, įskaitant šviną, turinčius šratus ir grankulkes draudžiama naudoti kanopinių medžioklėje, nesvarbu koks gyvūno dydis ar amžius.
„Išimtis – kiškių ir plėšrūnų medžioklė. Pavyzdžiui, viena populiariausių žiemos medžioklės rūšių Lietuvoje yra kiškių ir lapių medžioklė katilu. Tokio pobūdžio medžioklėje švininiai šratai vis dar naudojami, nes plieniniai ar kitokio metalo šaudmenys kelia per didelę rikošeto riziką. Lengva įsivaizduoti, kaip šratai atsimuša į sušalusią žemę ir sužeidžia medžioklinį šunį ar žmogų“, – laidos Pokalbiai apie medžioklę 23 epizode sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Dar 2018 m. Medžioklės taisyklės buvo pakeistos, o pakeitimai įsigaliojo šiemet. Buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu buvo pakeisti keli punktai: 58.38 papunkčiu uždrausta medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, o 58.39 papunktis nustato, kad kanopinių žvėrių neleidžiama medžioti šratais ir grankulkėmis.
„Medžiotojai turėjo pakankamai laiko iki šių draudimų įsigaliojimo. Trejus metus buvo galima nepirkti naujos ir sunaudoti anksčiau įsigytą švino turinčią amuniciją. Iš esmės ir dabar nėra pagrindo panikuoti“, – sakė M. Čepulis.
Ministro patarėjas paaiškino, kad ir šiuo metu medžiotojai turi galimybę naudingai sunaudoti turimus švininius šratus ir grankulkes. „Kol kas švininės amunicijos naudojimo draudimas netaikomas šaudykloms. Kiekvienas medžiotojas gali pasiimti savo šovinius ir vykti į treniruotes bet kurioje šaudykloje. 2023 m. įsigalios ribojimai, numatantys, kad šaudyklose, esančiose netoli kokios nors šlapynės, švininės amunicijos naudoti irgi nebus galima“, – sakė M. Čepulis.
ES priimtas švininių šratų naudojimo šlapynėse draudimas sukėlė labai plačias diskusijas visoje Europoje. „Medžiotojai yra pasirengę dalyvauti gamtos apsaugoje ir neprieštarauti švino naudojimo ribojimams, bet reikalavimai turi būti protingi ir įvykdomi“, – sakoma viename oficialiame laiške Europos Komisijai, iš esmės išsakant daugumos valstybių medžiotojų organizacijų nuomonę.
Pagrindinių sunkumų ir prieštaravimų apie švininių šratų naudojimą vandens paukščių medžioklėje šlapynėse kelia pati šlapynės apibrėžtis Ramsaro konvencijoje. Pagal jos 1 straipsnį, šlapynė reiškia natūralius arba dirbtinius, pastovius ar laikinus pelkių, durpynų ar vandens plotus, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija 6 metrų.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima daryti prielaidą, kad labai didelėje dalyje Lietuvos šaudyklų po 2023 m. švininių šratų naudoti bus nebegalima. Taigi, likusius pusantrų metų reikia išnaudoti naudingai.
Švininių šaudmenų utilizacija
Vienas iš klausimų, keliantis nerimą ir eiliniams medžiotojams, ir organizacijų vadovams, yra švininių šaudmenų utilizacija. „Pagrindinis šių draudimų tikslas yra mažinti švino daromą žalą gamtoje. Anksčiau konfiskuota amunicija būdavo tiesiog sunaikinama, specialiuose poligonuose susprogdinant ar sušaudant. Vis dėlto tai neišspręs švino taršos klausimo. Šia tema nelabai kas kalba ir neaišku, kaip vyks nesunaudotų švininių šaudmenų utilizacija“, – kelia klausimą Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Kaip nurodė M. Čepulis, pirmas švininių šaudmenų utilizacijos žingsnis yra toks pats kaip likviduojant bet kokius kitus šaudmenis, ginklus ar jų dalis. „Medžiotojai švininius šaudmenis galės atiduoti gyvenamosios vietos savivaldybės policijos skyriui. Toliau policija veiks pagal situaciją ir nurodymus, atiduodama švino turinčius šaudmenis pavojingų atliekų tvarkytojams“, – aiškina ministro patarėjas.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 1 dalyje rašoma, kad policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo raštu atsisako ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių.
To paties įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad asmenys norimus sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti.
Per sniegą, purvą ir lietų. Kas geriausiai apsaugo medžiotoją?
Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Andrius Čiupaila mano, kad kol kas švino turinčios amunicijos likvidavimo klausimas nėra aktualus: „Medžiotojai turi galimybę švininius šratus ir kitus šaudmenis sunaudoti šaudyklose. Treniruotis reikia visiems, ir šiuo metu vienu šūviu galima sumedžioti du zuikius, beveik tiesiogine žodžio prasme. Iki 2023-iųjų dar gana toli ir man atrodo, kad per šį laiką sąmoningi medžiotojai sumažins šalyje esančios nesunaudotos amunicijos kiekį, ir utilizacija nevirs visuotine problema.“
A. Čiupaila paaiškino, kad atėjus laikui kiekvienas medžiotojas nesunaudotą švininę amuniciją galės atiduoti policijai. Toliau ji bus nugabenta specialiam Vidaus reikalų ministerijos padaliniui, kuris užsiima šaudmenų demontavimu. Kai šio etapo darbai bus baigti, likučiai bus perduoti specializuotiems atliekų tvarkytojams. „Tos pačios įmonės, kurios užsiima sunaudotų akumuliatorių ir baterijų utilizacija, susitvarkys ir su medžioklinių šaudmenų švino junginiais“, – sakė A. Čiupaila.
Paklaustas, kokios baudos laukia tų, kurie turės švininės amunicijos ar naudos ją medžioklėje po 2023 metų, A. Čiupaila atsakė, kad kol kas tokio įstatymo nėra ir atėjus laikui naujas teisės aktas tikrai skirs pakankamą pereinamąjį laikotarpį, leisiantį medžiotojams ramiai utilizuoti likusią švininę amuniciją.
Iš archybo. Fazanų medžioklę
Taip pat žiūrėkite laidą Pokalbiai apie medžioklę #32. Kompromisai, teisės aktų tobulinimas ir medžioklė
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
