Birželio 6–9 dienomis vyksiantys Europos Parlamento rinkimai nulems ir medžioklės ir gamtosaugos ateitį Europoje ateičiai. Šiuo metu aštuoniasdešimt procentų nacionalinių taisyklių ir reglamentų, kurie šiandien turi įtakos medžioklei ir gamtosaugai, yra iš Briuselio. Tai, kas nuspręsta Briuselyje, taip pat turi įtakos ne ES šalims ir dažnai įtakoja, kaip likęs pasaulis sprendžia aplinkos politikos klausimus.
Kitas Europos Parlamentas turės galimybę plėtoti politiką, kuri naudinga biologinei įvairovei ir kaimo bendruomenėms. Ši politika gali apimti biologinės įvairovės nykimo sustabdymą, rūšių mažėjimo problemą, stambiųjų mėsėdžių tvarkymą ir buveinių atkūrimą. Briuselyje priimti sprendimai turės įtakos ir paukščių rūšims, kurias galima medžioti, ir stambiųjų plėšrūnų valdymui. Iš Europos Parlamento narių taip pat gali tekti priimti sprendimus, kokių rūšių šaunamieji ginklai ir šaudmenys gali būti naudojami ateityje.
Birželio 6–9 dienomis Europos piliečiai rinks 720 EP narių ateinančiai 5 metų politinei kadencijai. Tai daugiau nei šiandien yra (705 EP nariai). Europos Parlamento narių skaičių lemia valstybės narės gyventojų skaičius. Nė viena valstybė narė negali turėti daugiau nei 96 narius ar mažiau nei 6. Šiuo metu Vokietija turi 96 EP narius, o Kipras, Liuksemburgas ir Malta – po šešis narius.
Šie rinkimai išplės savo įtaką už Europos Parlamento ribų. Tai turės įtakos ir Europos Komisijos pirmininko rinkimams, ir ES komisarų klausymams bei vertinimams.
FACE rekomenduoja Europos medžiotojams eiti į rinkimus žinant, ką jūsų išrinkti politikai ir frakcijos nuveikė per savo laiką Briuselyje. Kokie pagrindiniai sprendimai, turintys įtakos medžiotojams, buvo priimti? Kas yra būsimų rinkimų kandidatai ir kokia jų pozicija medžioklės ir gamtosaugos klausimais? Kokių sprendimų, turinčių įtakos medžioklei ir gamtosaugai, tikimasi iš kito Parlamento?
Medžiotojų dalyvavimo ir balsavimo svarba
Nepaisant didžiulės įtakos, kurią ES sprendimai daro mūsų kasdieniniam gyvenimui, susidomėjimas ES rinkimais ir dalyvavimas juose yra palyginti mažas, palyginti su nacionaliniais rinkimais. Vidutinis rinkėjų aktyvumas Sąjungoje per paskutinius rinkimus (2019 m.) siekė apie 50 % – nuo 88 % Belgijoje (kur balsuoti privaloma) iki rekordiškai žemo – 22 % – Slovakijoje. Mažas rinkėjų aktyvumas reiškia, kad balsuojantys piliečiai turi didelę galimybę formuoti būsimą ES politikos kryptį.
Ir atvirkščiai, tie, kurie nebalsuos rinkimuose rizikuoja, kad jų gyvenimą diktuos priešingiems interesams atstovaujančios politinės jėgos. Kitaip tariant, medžiotojai rinkimuose turėtų dalyvauti kuo daugiau. Šaltinis čia
Kaip sakoma, jei nebalsuoji, po to negali skųstis!
