Rugpjūtis – tai mėnuo, kai Lietuvos miškuose ima gausti tauriųjų ir briedžių patinų rujos balsai, o medžiotojų kalendoriuje atsiveria vis daugiau galimybių. Nors kai kurių rūšių medžioklė jau vyksta nuo pavasario ar liepos, būtent rugpjūtį prasideda viena svarbiausių sezonų dalių – medžioklė tykant ar viliant. Šiame straipsnyje pateikiame apibendrintą informaciją apie tai, kokius gyvūnus galima teisėtai medžioti rugpjūčio mėnesį pagal galiojančius medžioklės taisyklių pakeitimus.
Sužeistas šernas įsiveržia į kiemą, vilkas be šansų, o lūšis klaidžioja mieste. Miško naujienos #10
Nuo rugpjūčio 1 d. leidžiama medžioti
Bebrus – sezonas trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.
Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda šių rūšių medžioklė:
Briedžių patinus – iki gruodžio 15 d.
Tauriųjų elnių patinus – iki vasario 28 d.
Didžiosios antys, rudagalvės kryklės, klykuolės, kanadinės berniklės – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
Perkūno oželiai, slankos – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.
Tęsiamos anksčiau prasidėjusios medžioklės:
Stirnų patinai – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.
Šernai – medžiojami ištisus metus, be sezono apribojimų.
Miškinės ir akmeninės kiaunės, juodieji šeškai – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.
Kovai, pilkosios varnos – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.)
Lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos, ondatros, dėmėtieji elniai, Dovydo elniai – medžiojami visus kalendorinius metus be sezono apribojimų.
Rugpjūtis yra ne tik metas ruoštis aktyviajam sezonui, bet ir laikotarpis, kai jau galima medžioti stambius kanopinius žvėris – briedžius ir tauriuosius elnius, kurie rugpjūčio viduryje ima elgtis aktyviau dėl artėjančios rujos. Taip pat prasideda ir kai kurių vandens paukščių sezonas.
Prasidedant vandens paukščių medžioklės sezonas – svarbu atpažinti ir pranešti apie sarkocistoze sergančius paukščius
Prasidėjus vandens paukščių medžioklės sezonui, Lietuvoje medžiotojai kviečiami aktyviai dalyvauti VDU Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų atliekamame sarkocistozės stebėsenos projekte. Tik bendradarbiaujant su medžiotojų bendruomene gali būti surinkti visaverčiai duomenys apie šios parazitinės ligos paplitimą.
Kaip gali padėti medžiotojai
Sumedžiojus ančių, pirmiausia įpjauti paukštyje krūtinės sritį ir nuimti odą.
Patikrinti raumenų paviršių: ar nėra balzganos spalvos cistų — sarkocistų, vadinamų “ryžiais”. Jos dažnai matomos plika akimi.
Pastebėjus sarkocistų, būtina:
nufotografuoti pažeidimo vietą,
užfiksuoti medžioklės vietą (koordinates), datą bei laiką,
nurodyti paukščio rūšį, lytį, amžių.
Šią informaciją ir nuotraukas siųsti tyrėjams.
Kas yra sarkocistozė?
Sarkocistozė – tai liga, kurią sukelia vienaląsčiai parazitai Sarcocystis genties. Jie formuoja cistas raumenyse arba žarnyne. Liga dažniausiai būna besimptomė paukščiams, bet gali pažeisti nervų sistemą, sukelti silpnumą, kvėpavimo sutrikimus, kraujosruvas, mažakraujystę, traukulius ar net sparnų paralyžių.
Nustatyta, jog apie 7–11 % didžiųjų ančių Lietuvoje yra užsikrėtusios – dažniau patelės nei patinai. Sarkocistų cikle dalyvauja du šeimininkai: vandens paukščiai – tarpiniai, o plėšrūnai (lapės, vilkai ir kiti) – galutiniai šeimininkai. Plėšrūnai perneša parazitus į aplinką, tokiu būdu palaikydami infekcijos plitimą.
Kodėl tai svarbu
Pranešimai padeda sukurti nuoseklų Lietuvoje vykdomą sarkocistozės monitoringą, kuris leidžia stebėti ligos paplitimo tendencijas.
Laiku identifikavus užsikrėtusius paukščius ir juos utilizavus, galima nutraukti parazito gyvybinį ciklą ir sumažinti ligos plitimą.
Tai turi ekologinę ir visuomeninę vertę – padeda apsaugoti gamtą, pašalines rūšis, naminius gyvūnus bei pačius medžiotojus.
Kontaktai duomenų siuntimui
Dr. Rasa Vaitkevičiūtė
Vytauto Didžiojo universitetas
Miškų ir ekologijos fakultetas
El. paštas: rasa.vaitkeviciute@vdu.lt
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
