Medžioklės reikmenys

Šūvio anatomija. Pataikius į šerną 7 mm Rem Mag0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Tinkamai pasirinkti amuniciją niekada nebuvo lengvas uždavinys. Vieniems pakanka pataikyti į kibiro dydžio taikinį, kiti nori, kad būtų pataikyta kulka į kulką. Nuo pasirinktos amunicijos daugiausia ir priklauso medžioklės sėkmė. Visuomet itin įdomu patyrinėti, kaip kulka perskrodžia medžiojamo gyvūno kūną.

Ankstesniuose numeriuose jau apžvelgėme, kaip konkretų gyvūną veikia konkreti amunicija. Šį kartą papasakosime apie sėkmingesnį atvejį, kai amunicijos gamintojo pažadai iš tiesų išsipildo.

Nuo 2003 metų medžioklėje su varovais, o kartais ir medžioklėje tykant šaudau 7 mm Remington Magnum kalibro karabinu. Nuo pat pradžių rinkausi amerikiečių PMC Ammunition bešvinę amuniciją, kuri labai tenkinamai atlieka savo užduotį. Bet kadangi pas mus šio gamintojo amunicijos įsigyti nebegalima, teko ieškoti ko nors kita.

RWS Evolution rodikliai nebuvo blogi, bet šovinio kaina ir tai, kad kulkoje yra švino, kėlė rimtų abejonių, ar toliau šią amuniciją naudoti. Išbandžiau Latvijoje gaminamas Anima Libra bešvines kulkas ir savitaisę amuniciją. Per tris medžioklės sezonus nė karto neteko šia amunicija nusivilti. Vienintelis ir didžiausias trūkumas – kulka kietoka. Jeigu ji nekliudo kaulo, gyvūnas nueina toliau, nei norėtųsi.

Jeigu po šūvio gyvūnas dar nubėga 50 metrų – normalu, bet jeigu šis atstumas gerokai padidėja, tuomet peržengiama komforto riba. Dabar Anima Libra sukūrė naujos kartos amuniciją, labai gerai veikiančią iš įvairių nuotolių ir įvairiems gyvūnams.

Nors Anima Libra nesiskundžiau ir iki šiol naudoju šio prekės ženklo kulkas, vis dėlto buvo metas, kai norėjosi išbandyti ką nors kita. Svarbi sąlyga – kad amunicijos stabdomoji galia būtų pakankamai didelė, bet kartu po šūvio liktų, ką dėti ant keptuvės, ne vien tik ragai ir kanopos.

Gavau rekomendaciją išmėginti Norma Kalahari 8,1 gramo (125 greinų) bešvinę amuniciją, kuri originaliai skirta vidutinio dydžio gyvūnams. Prišaudžius atrodė, kad ir Blaser R8 vamzdžiui ši kulka patinka, nes iš trijų šūvių du buvo praktiškai kulka į kulką, o trečiasis, iššautas įšilusiu vamzdžiu, nukrypo kiek aukščiau nuo pradinės grupės.

Kalahari sprendimas kiek kitoks nei klasikinių kulkų, kurios pataikius atsiveria kaip gėlės lapas ar grybas. Šiai kulkai būdinga tai, kad trečdalis jos galo pataikius pasidalija, ir šeši kulkos gabalėliai, pasklidę į visas puses, sukelia įspūdingą mirtiną poveikį, o pirmyn judėdamas kulkos branduolys nenustoja daryti žalos.

Medžioklė

Teorija lieka teorija, o kaip praktikoje? Naująją amuniciją galėjau išbandyti per medžioklę su varovais. Paskutinis varymas, kai nesant sniego gyvūną rasti yra ne tikslingas darbas, o loterija su spėlionėmis. Paskutinėmis minutėmis prieš saulėlydį iš miško į proskyną maždaug už 80 metrų nuo manęs išeina šerniukas ir akimirką sustoja.

To pakako, kad taikliai iššaučiau. Kiek palinkęs į priekį šerniukas įvirto į mišką. Kol varymas baigėsi ir susirinko visi medžiotojai, pradėjo temti. Šūvio vietoje nebuvo įmanoma rasti nė vieno kraujo lašo, tačiau prie rankos buvo geras šuo, kuris laimikį rado nukritusį maždaug už 50 metrų. Vienas šūvis, vienas gyvūnas – idealu!

Vis dėlto įdomiausia buvo dar tik prieš akis – matyti, kokį poveikį gyvūnui padarė kulka. Šoviau kiek įstrižai į kairįjį šerno šoną. Jeigu nuo vamzdžio nubrėžtume tiesią liniją, pataikiusi kulka turėjo išlįsti dešinėje pusėje maždaug kaklo ir mentės srityje. Labai nustebau, sužinojusi, kad kulkos branduolys, likęs po susidūrimo su gyvūnu, skildamas į šešis lapelius gyvūno kūne pakeitė trajektoriją ir išlėkė pro dešinįjį šoną, šiek tiek į užnugarį.

RWS 7MM REM. MAG. ID CLASSIC 11,5G
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Kulkos įėjimo skylės vietoje buvo hematomų, bet ne tokių didelių, kad šerno šonkauliai būtų nepanaudojami. Kulka pakeliui kliudė plaučius ir kepenis, padarydama didelę žalą. Štai išėjimo skylė buvo palyginti nedidelė.

Vienareikšmiškai toks kulkos pasirodymas praktikoje yra geras, rūpestį kelia tik neprognozuojama kulkos trajektorija kertant gyvūno kūną, nes neįmanoma numatyti, kuria kryptimi pataikius skries kulkos branduolys. Taigi šaunant reikia būti itin atidžiam, jeigu netoli laimikio yra šuo.

Būtų galima drąsiai sakyti, kad Kalahari amunicijos stabdomoji galia yra palyginti didelė ir nepadaro pernelyg daug žalos. Galėtų kilti klausimas – kodėl pirmenybę teikiu bešvinei amunicijai? Atsakymas paprastas – dėl maisto ir aplinkos apsaugos. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau įrodymų, kad švinu užteršta mėsa visai nėra sveika.

Užfiksuota atvejų, kai švinu apsinuodija plėšrieji paukščiai, mintantys dvėseliena, kritusia nuo švininės kulkos. Kadangi vienas argumentų už medžioklę yra galimybė vartoti sveiką ir natūralią mėsą, medžiojant švinine amunicija šis argumentas netenka prasmės.

7 mm Remington Magnum

Kalibras originaliai skirtas vidutiniams ir stambiems gyvūnams. Juo galima medžioti ir stirnas, ir briedžius. 1962 metais šį kalibrą sukūrė JAV kompanija Remington kaip trumpąjį magnum užtaisą, sukurtą pagal .375 H&H šovinio tūtelės matmenis. 7 mm Remington Magnum yra vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių magnum kalibrų pasaulyje. To priežastys yra gana akivaizdžios.

Panašiai kaip kiti trumpieji 7 mm magnum šoviniai, Remington versija irgi tinka visokiems gyvūnams, nes jos trajektorija yra palyginti plokščia, o atatranka maloni. Atatranka yra labai svarbus veiksnys, turintis didelę įtaką šaulio sėkmei, o šio kalibro atatranka kaip tik yra tinkama vidutiniam medžiotojui, kad susitvarkytų su ja be papildomų treniruočių.

Nė vienas trumpųjų 7 mm magnum užtaisų pernelyg nesiskiria nuo .275 H&H Magnum, pasirodžiusio 50 metų prieš 7 mm Rem Mag. Jis labai išpopuliarėjo, nes po Antrojo pasaulinio karo atsirado lėtai degančio parako, taip pat gerų ir gana pigių Remington gaminamų graižtvinių ginklų, pavyzdžiui, Model 700. Parduotuvėse yra didelis 7 mm šovinių pasirinkimas, o dėl puikių balistinių rodiklių tai nėra blogiausias variantas, nes šis kalibras tinka ir nedideliems Lietuvos, ir didžiausiems Afrikos gyvūnams.

Aišku, jeigu šausite lengvu ginklu be optikos, atatranką jausite daug labiau. Pavyzdžiui, iššovus .308 kalibro karabinu, dėl bjaurios atatrankos ginklas tiesiog iššoko iš rankų. Atsižvelgtina, kad su šiuo kalibru nėra ko dalyvauti šaudymo varžybose, nes jeigu ginklo vamzdis ne frezuotas, po ketvirto šūvio jis greitai sušils ir kulkos nebelėks stabiliai. Užtat šis kalibras idealiai tinka medžioklei.

Šaudamas iki 200 metrų medžiotojas neturėtų pernelyg nerimauti dėl galimo kritimo, kuris vidutiniškai yra 8 cm, jeigu ginklas prišaudytas iš 100 metrų. Pasirinkus tinkamą amuniciją, net pataikius į lapę jos kailį bus galima naudoti apykaklei.

Tipinis šio kalibro požymis yra itin žemas ir duslus šūvio garsas – dažniausiai per atstumą pagal šūvį galima atskirti, kad šauta su 7 Remington Magnum, nors tai galima pasakyti ir apie kitus magnum kalibrus. Šio kalibro amunicijos kaina nėra draugiškiausia, atsižvelgiant, kad pasirinkimas gana didelis, galima surasti ir pigesnių variantų.

Bešvinės amunicijos duomenų palyginimas 7 mm Rem Mag

Susiję straipsniai

* Kadangi gamintojas siūlo tik kulkas, o ne šovinius, šovinio energija ir kritimas priklausys nuo užtaiso
** Efektyvus greitis

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.