Laikotarpiu nuo spalio 19 iki 28 dienos Suomijoje užfiksuoti mažiausiai šeši mirtini vilkų išpuoliai prieš medžioklinius šunis. Išpuoliai įvyko medžioklių metu, neretai visai netoli gyvenviečių. Suomijos medžiotojų sąjungos (Metsästäjäliitto) duomenimis, vilkai šiais metais jau sužalojo 23 medžioklinius šunis.
Chronologija: kas, kur ir kaip įvyko
Spalio 19 d., Pori (uostamiestis Suomijoje): vilkas sudraskė pusantrų metų taksą vardu Rolle, kai šuo vijosi stirną. Gyvūnas patyrė sunkius kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimus ir nugaišo. Jo kūnas buvo paslėptas po samanomis.
Spalio 19 d., Kankaanpää: vilkas sudraskė ketverių metų norvegų elnių šunį vardu Riitu. Šeimininkas rado tik menkas šuns liekanas – tiek, kad jos tilptų net į kišenę. Toje teritorijoje anksčiau taip pat buvo stebėtas vilkų būrys.
Spalio 21 d., Rautjärvi (Pietų Karelijos regionas, Suomija): prie pat tvoros, vos už 50 metrų nuo namų, buvo sunkiai sukandžiota suomių skalikė (suomenajokoira) vardu Lempi. Nors šuniui nedelsiant buvo suteikta veterinarinė pagalba, jį teko užmigdyti. Įvykio vietoje rasta pilkų plaukų, kurių mėginiai perduoti DNR tyrimui, siekiant patvirtinti, kad šunį iš tiesų užpuolė vilkas.
Spalio 23 d., Kuortane (Pietų Ostrobotnijos regionas): vilkas užpuolė dreverio veislės kalytę Lyyti. Išpuolis įvyko miške, maždaug už 700 metrų nuo artimiausio namo. Išgirdęs triukšmą, šeimininkas šovė į orą, bandydamas plėšrūną išgąsdinti, tačiau veterinaras konstatavo mirtiną galvos traumą ir šunį teko užmigdyti.
Spalio 28 d., Nurmesas (Šiaurės Karelijos apskritis): vilkas sunkiai sužalojo suomių skalikę Hetą – apkandžiojo galvą, kaklą, sulaužė klubakaulį. Nors šuo buvo nedelsiant nugabentas į kliniką, vienintelė išeitis buvo eutanazija.
Spalio 28 d., Kankaanpää: vilkas sudraskė jauną dreverio veislės šunį vardu Eemeli. Gyvūnas buvo operuotas, tačiau kitą dieną dėl vidinių organų pažeidimų jį teko užmigdyti.
Bendra situacija ypač neraminanti: keli išpuoliai įvyko netoli gyvenviečių – vos 50–700 metrų nuo namų. Visi šunys buvo su sekimo antkakliais, o dviem atvejais vilkai suėdė didžiąją dalį gyvūno.
Ką sako šeimininkai ir liudininkai
„Tai nepakeliama, kai netenki šeimos nario“, pabrėžė takso savininkas po įvykio.
„Kuortanėje išvykau medžioti į regioną, kuris, kaip manyta, yra be vilkų“, sakė Lyyti šeimininkas, deja, praradęs savo šunį po išpuolio.
Suomijos medžiotojų sąjunga: metas pradėti vilkų populiacijos kontrolę
Suomijos medžiotojų sąjunga dar kartą ragina leisti medžioti vilkus, siekiant ne tik kontroliuoti jų populiaciją, bet ir sumažinti konfliktus bei atkurti vilkų baimę žmogui ir šunims. Organizacija kritikuoja Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos spalio 10 d. nustatytą vilkų populiacijos dydį – 273 individai – kaip „palankų“ ir „saugotiną“. Sąjungos vadovas Jaakko Silpola pabrėžė: „Suomijos vilkų populiacija genetiškai susijusi su Rusija, kasmet į šalį ateina dešimtys plėšrūnų, todėl atėjo laikas pradėti populiacijos kontrolę Suomijoje.“
Šunų reikšmė medžioklėje
Šunys Suomijoje yra neatsiejama medžioklės kultūros dalis. Jie naudojami elnių, stirnų, kiškių, lapių medžioklėse, taip pat ieškant keliuose sužeistų gyvūnų. Kai kurie šunys padeda sekti pavojingas rūšis, tokias kaip rudasis lokys ar šernas, taip prisidėdami prie žmonių ir gyvūnų saugumo. Suomijos kinologų sąjungos (Kennelliitto) duomenimis, kasmet medžioklėse dalyvauja apie 100 000 šunų.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
