“Mūsų užduotis – teikti informaciją, sudaryti galimybę diskutuoti, reikšti nuomonę. Tik diskutuojant galima rasti tinkamus sprendimus, kurie galiausiai padės patobulinti medžioklės ūkį kaip ir pagerinti visuomenės informuotumą apie medžiotojų darbą!” Redakcija.
Elninių patinų atrankinės medžioklės dekomunizacija
Tekstas: Mindaugas Jablonskis
Nuo 2021 m. kovo 6 d. liberalizuotos elninių patinų – briedžių, tauriųjų elnių, danielių ir stirnų – medžioklės nuostatos, panaikinant draudimą medžioti labai perspektyvius ir perspektyvius patinus. Taip Lietuva dar vienu žingsniu medžioklėje priartėjo prie ES ir Amerikos elninių medžioklės kultūros.
Elninių atrankinės medžioklės nuostatų projektą Aplinkos ministerija pradėjo derinti 2020 m. sausio 31 d., pakoregavo 2020 m. lapkričio 9 d. ir po daugiau kaip metų derinimo patvirtino 2021 m. kovo 6 d., prieš stirninų medžioklės pradžią.
Dabar medžiotojų klubai gali laisvai spręsti, kaip įgyvendinti rekomendaciją nemedžioti labai perspektyvių ir perspektyvių elninių, nes draudimas panaikintas. Lietuvoje iki afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemijos klubuose buvo tradicijų nustatyti papildomą mokestį už šernės sumedžiojimą.
Iš anksčiau girdėti ir 100 litų, ir 1000 litų mokesčiai, 2000 litų – už antrą kiaulę, vėliau 100 litų pakeista į 100 eurų. Tikėtina, kad kai kurie klubai įsives palipdomų mokesčių už labai perspektyvių ir perspektyvių elninių žvėrių sumedžiojimą, tačiau atsižvelgdami į tai, kad perspektyvūs elniniai gali būti atrenkami medžioti, siekiant sureguliuoti elninių žvėrių lyčių santykį, bandos amžiaus struktūrą, populiacijos kokybę ir užkirsti kelią dėl didelio jų tankio daromai žalai žemės ūkio pasėliams ar miškui. Į tai bus atsižvelgta vertinant vietinę situaciją konkrečiame medžioklės plotų vienete. Jeigu priviliojami trys perspektyvūs antramečiai, tai natūralu, kad smulkesnis elnias yra medžiotinas.
Kelios medžiotojų ir klubų trofėjų apžiūros komisijos paklausė Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD), kas bus trofėjų komisijai nustačius, kad apžiūrai pateikti ragai ir dantys yra galimai labai perspektyvaus ar perspektyvaus elninio. Atkreipiame visų dėmesį, kad rekomendacija ir draudimas yra visiškai skirtingi dalykai.
Rekomendacijų laikymasis privalomas tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai numato įstatymas ar kodeksas. Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato: „Reikalavimų dėl geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo eismo saugos rekomendacijų, jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo saugos rekomendacijų, orlaivio avarijos ar incidento tyrimo saugos rekomendacijų įvertinimo pažeidimas užtraukia baudą“ arba „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų privalomųjų standartų, specifikacijų ar rekomendacijų techninių reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą“.
„Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą“, tačiau atrankos rekomendacija nėra reikalavimas, todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nuo 2021 m. kovo 6 d. nebeturi teisinio pagrindo bausti ar įspėti medžiotojo net už labai perspektyvių ir perspektyvių elninių sumedžiojimą.
Medžiotojų klubai ir trofėjų apžiūros komisijos gali nustatyti didesnį mokestį už labai perspektyvių ir perspektyvių elninių ragų apžiūras, kad skatintų laikytis rekomendacijos, bet atsižvelgus į tai, kad atrankos kriterijai yra ne tik kaukolė, ragai ir dantys, bet ir kiti išoriniai požymiai bei priežastys, įskaitant bandos dydį ir potencialią žalą pasėliams bei miškui, trofėjų apžiūros komisijos gali būti tik pagalba medžiotojui ir medžiotojo klubui nustatant, ar ragai ir dantys galėjo priklausyti labai perspektyviam ar perspektyviam elniniam žvėriui.
Toliau skaitykite: Elninių patinų atrankinės medžioklės dekomunizacija
MISKE.LT Apie elninių žvėrių atrankinę medžioklę
Žurnalo „Medžioklė“ 8-ajame numeryje (2021m. spalio 21d.) išspausdintas Mindaugo Jablonskio straipsnis – „Elninių patinų atrankinės medžioklės dekomunizacija“, skatina įsigilinti į autoriaus tekstą ir diskutuoti apie elninių žvėrių patinų atrankinį medžiojimą, kurio tikslas – gerinti ir išlaikyti šių žvėrių bandos kokybę. Straipsnio autorius, medžiotojų – selekcininkų kursuose, sužino, kad lietuviškos atrankos taisyklės remiasi vokiška tradicija iš Rytų Vokietijos, ir mano, kad atrankinė medžioklė savo esme yra komunistinė. Straipsnyje yra tikimasi, kad bus paaiškinta, kaip į Lietuvą atkeliavo atrankinės medžioklės tradicija.
Maždaug prieš pusantro šimto metų, didėjant žvėrių tankumui ir intensyvėjant medžioklei, žvėrių smulkėjimas ir trofėjų menkėjimas Europos šalyse tapo akivaizdus {1}. Galima daug rašyti apie nesėkmingus bandymus kryžminti europinius tauriuosius elnius su maralais (Cervus elaphus sibiricus) ir vapiti (Cervus elaphus subspp., Wapiti, American Elk), o stirnas (Capreolus capreolus) – su sibirinėmis stirnomis (Capreolus pygargus). Visi šie bandymai žlugo, buvo ieškoma kitų priemonių. Vokiečių miškininkas ir medžiotojas, senos Vestfalijos bajorų giminės atžala, Ferdinand von Raesfeld, vadovaudamasis medžiojamųjų žvėrių biologijos ir medžioklės įtakos žvėrių populiacijos žiniomis, sukūrė atrankinės medžioklės teoriją. Jo pagrindinės knygos „Das Rotwild“ (Elnias), išleista 1899 metais ir „Das Rehwild“ (Stirna), išleista 1906 metais, papildomos naujausiomis mokslo žiniomis ir leidžiamos iki šių dienų. Kaip teisingai pastebėjo M. Jablonskis, nuo 1 iki 9 leidimo jas leido Hamburgo ir Berlyno leidykla Paul Parey, tik devintą leidimą 2003 m. pakartojo Štutgarto leidykla „Kosmos“. Pakartotinai leidžiamos ir kitos jo knygos – „Das deutsche Weiwerk“ (1914 m.), „Die Hege“ (1920 m.). Svarbu pasakyti, kad Ferdinand von Raesfeld mirė 1929 m. gegužės 5 d., pora dešimtmečių prieš įkuriant komunistinę Rytų Vokietiją, o 2001metais šiai iškiliai asmenybei atsidėkojant buvo atidengta atminimo lenta.
Atrankinės medžioklės idėjos Vokietijoje XX a. I pusėje įgavo įstatyminį pagrindą. Pavyzdžiui, Rytprūsių provincijos policijos oberprezidentas 1932 m., vadovaudamasis Gyvūnijos ir augmenijos apsaugos įstatymu, priimtu 1929 m. gruodžio 16 d., išleido įsakymą dėl briedžių apsaugos Rytprūsių provincijoje, kuriame nedviprasmiškai nurodo, kad norintieji sumedžioti briedį ir prašydami šiam tikslui leidimo, turi nurodyti ar žvėris atrankinis, ar perspektyvus. Medžiotojų egzaminų klausimų ir atsakymų knygelėje, sudarytoje pagal Vokietijos medžioklės įstatymą, (Richard Blase, Die Jaegerpruefung in frage und Antwort, 5 Auffl. Verlag von J.Neumann – Neudamm, 1941), atrankinei medžioklei skirta nemažai klausimų, o medžioklės trofėjų apžiūra įvardinta sudurtiniu žodžiu – privaloma apžiūra (Zwangstrophaenschau).
Taigi dar nebuvo nei geležinės uždangos nei Berlyno sienos, kuomet atrankinės medžioklės idėjos veržėsi į Lietuvą.
Toliau skaitykite portale miske.lt!
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
