Patirtis

Statykim vilko populiacijos valdymą ant tikrų pamatų0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Autores: Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Jurgita Kairelytė

Štai ir dar vienas straipsnis apie vilkus. Šiuo metu tokių labai daug, nes „dailiai“ manipuliuojama visuomenė pasidalino į dvi gana radikalias stovyklas. Kiekviena pusė turi atstovėti savo pozicijas, todėl ir vieniems, ir kitiems tenka akcentuoti tik tuos argumentus, kurie atitinka jų požiūrį. Kaip suprantate, tokioje situacijoje tikroji tiesa lieka kažkur nuošalyje. Juolab kad tikrąją padėtį apie vilkų ir jų gaujų skaičių, išplitimą, būklę išties sudėtinga ištirti ir įvertinti.

Dauguma tikriausiai mano, kad tai mokslininkų pareiga ir darbas. Net Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo rimtai išsakytas pasiūlymas: „Tegu mokslininkai ištiria ir mums pasako, kiek vilkų yra Lietuvoje.“ Mokslininkai taip ir padarytų, jei vilkai būtų kaip kviečių stiebeliai vieno hektaro ploto lauke – imtų nuo krašto ir suskaičiuotų, kiek vienetų stiebelių sveikų, kiek žvėrių pažeistų. Tik vilkai šaknimis nepririšti, todėl ant vienos rankos suskaičiuojami mokslininkai, kurių specializacija medžiojamieji gyvūnai, visoje šalies teritorijoje savo jėgomis jų nesuinventorizuos…

Todėl kreipiamės į visus medžiotojus, miškininkus, gamtininkus ir kviečiame, pastebėjus vilkų ar jų veiklos požymių, juos fotografuoti ir (ar) filmuoti bei informaciją pateikti sistemoje www.biomon.lt, administruojamoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (1 pav.). Svetainėje www.biomon.lt reikėtų eiti taip: „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“ → „Įjungti žemėlapį“ → „Duomenų pateikimas“. Tada spausti „Pridėti“ → „Pelės pagalba pažymėti žemėlapyje vietą, kurioje registruotas atvejis“ → „Užpildyti lentelėje prašomus duomenis“ ir „Išsaugoti“.

1 pav. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sukurtoje sistemoje www.biomon.lt kaupiami apskaitų pagal pėdsakus sniege ir sumedžiotų vilkų duomenys bei visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus

Sistema sukurta taip, kad būtų paprasta teisingai užpildyti. Pildant informaciją svarbu pridėti nuotrauką (-ų) ar vaizdo įrašą. Jei pamatėte vilką, bet nepavyko jo nufotografuoti, verta nueiti iki tos vietos, kur buvo vilkas, ir nufotografuoti pėdsakus. Pateikta nuotrauka ar vaizdo įrašas leidžia pranešimui suteikti aukštesnį patikimumo lygį (esant aukštesniam patikimumo lygiui, pakanka mažiau pranešimų, kad būtų įrodytas vilkų buvimas teritorijoje).

Registruojant vilkų pėdsakus, reikėtų pateikti dvi nuotraukas: vieną iš toliau, kad matytųsi praėjusių vilkų skaičius, ir kitą, vertikaliai iš viršaus fotografuojant ryškiausią vieną pėdsaką su žinomų matmenų daiktu greta (2 pav.). Nedėkite nuorodų į nuotraukas jūsų Google diske, nes operatyviai pasižiūrėti jų nepavyksta, todėl tenka pranešimui suteikti žemesnį patikimumo lygmenį. Jei šiuo metu turite iki vienų metų senumo duomenų apie vilkų buvimą, verta skirti laiko juos įkelti į bendrą duomenų sistemą. Primename, kad pagal dabar galiojančias taisykles, vilkų šeima fiksuojama, kai vilkų grupę sudaro ne mažiau kaip keturi vienu metu registruoti individai.


2 pav. Teikdami pranešimus sistemoje www.biomon.lt, būtinai pridėkite vilkų buvimą įrodančią nuotrauką su žinomų matmenų daiktu greta

Medžiotojai turi labai daug aukščiausio patikimumo duomenų, įrodančių vilkų buvimą – tai nuotraukos ir vaizdo įrašai iš automatinių vaizdo registravimo kamerų. Pateikus šią informaciją į bendrą sistemą, gautume išsamią informaciją apie vilkų išplitimą ir gausą visoje šalyje. Kuo dėlionėje daugiau dalelių savo vietose, tuo lengviau matyti bendrą tikrąjį vaizdą. Jei medžiotojai baiminasi dėl savo kamerų pastatymo vietos saugumo, tai pateikiant duomenis galima vietos tašką dėti kitame kvartalo gale ar gretimame kvartale. Vieno kilometro buvimo vietos paklaida nedaro reikšmingos įtakos galutiniam tyrimo rezultatui. Daug svarbiau apskritai turėti patikimų duomenų iš kiekvienos vilkų gaujos.

Šių metų pavasarį startavo Lietuvos mokslų tarybos inicijuotas projektas Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai, kurio tikslas – ištirti vilkų populiacijos struktūrą ir būklę bei vilkų daromą poveikį gyvulininkystei ir laukinei faunai. Šis projektas tęsis iki kitų metų rudens. Projekto metu numatyta ištirti vilkų populiacijos demografinę struktūrą; nustatyti vilkų šeimų skaičių ir dydį bei jauniklių skaičiaus pokytį šeimoje; atskleisti vilkų užimamas teritorijas ir dispersiją; apibūdinti tinkamas vilkų buveines ir jų kokybę veikiančius faktorius; atlikti vilkų mitybos tyrimus ir išsiaiškinti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus; pateikti moksliniais tyrimais pagrįstus, patikimus duomenims apie vilkų populiacijos būklę.

Šio tyrimo tikslais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai keliose Lietuvos vietose pradėjo detalius vilkų gaujų tyrimus. Vykdomi intensyvūs stebėjimai gamtoje. Jau žiemą buvo rinkti sumedžiotų vilkų skrandžiai mitybos tyrimams, taip pat toliau renkami ekskrementai. Vadovaujantis šiais pavyzdžiais, pagal surastus grobio likučius bus analizuojamas maisto racionas.

Pagal galimybes stengiamasi lankytis vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams vietose, ypač kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose žalos atvejai registruojami nebe pirmą kartą. Tyrėjai jau gali iš praktikos patvirtinti, kad toli gražu ne visi žalos atvejai yra užregistruojami savivaldybėse. Taip pat ryškėja šešėlyje likusi naminių šunų pjovimo problema. Šiuo metu jokia kompensacija už vilkų papjautą šunį nėra skiriama, todėl tik labai reti tokie atvejai oficialiai registruojami. Tačiau tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad vilkai šunis pjauna visoje Lietuvos teritorijoje ir tai nėra retas reiškinys.

Pradedant projekto darbus, buvo surinkta informacija apie vilkų pasiskirstymą ir gausą iš medžioklės plotų vienetų valdytojų bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus valdybų. Medžioklės plotų vienetų valdytojai kiekvienų metų pavasarį teikia Prašymus dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo būsimą medžioklės sezoną. Šiuose prašymuose taip pat būna nurodomi preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose. Surinkus duomenis apie preliminarius vilkų skaičius medžioklės plotų vienetuose 2019–2020 metų medžioklės sezonu, paaiškėjo, kad 54,7 proc. medžioklės plotų vienetų vilkai negyveno (3 pav.).

Vadovaujantis šiais duomenimis, išeitų, kad vilkų gyvenamos teritorijos neapima nė pusės medžioklės plotų vienetų? Tačiau mums žinoma daugybė pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje yra vilkų, o prašymo formoje vilkų skaičius nepateiktas arba įrašytas nulis. Buvo ir priešingų pavyzdžių, kai medžioklės plotų vieneto teritorijoje „tilpo“ virš 20 vilkų ar net 39 vilkai 6 tūkst. ha medžioklės plotų vienete. Norėtųsi tikėti, kad didžioji dalis duomenų atspindi tikrąją situaciją, tačiau kai kuriuos atvejus reikia tikrinti.


3 pav. Preliminarūs vilkų skaičiai medžioklės plotų vienetuose (informacija paimta iš Prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020–2021 medžioklės sezonui)

Paanalizavus, kaip vilkų gausa kito medžioklės plotų vienetų teritorijose per pastaruosius trejus metus, matyti, kad deklaruojama situacija gana stabili (4 pav.). Kiek daugiau nei pusė medžioklės plotų vienetų valdytojų manė, kad jų teritorijose vilkai negyveno. Dažnai medžioklės plotų vienetų valdytojai deklaravo, kad jų teritorijoje gyveno 2–5 vilkai, tokie atvejai sudarė 26 proc.


4 pav. Vilkų skaičiaus pasiskirstymas ir kaita medžioklės plotų vienetuose per pastaruosius 3 metus (informacija paimta iš Prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo)

Vadovaujantis informacija, pateikta Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2019–2020 medžioklės sezonui, atrinkti 195 medžioklės plotų vienetai, kurių valdytojai mano, kad jų teritorijoje gyveno 5 ir daugiau vilkų. Tokio skaičiaus vilkų veikla negalėtų likti nepastebėta. Tačiau daugiau nei pusė tokių medžioklės plotų vienetų valdytojų nepateikė nė vieno pranešimo į www.biomon.lt per pastaruosius 2019 ir 2020 metus (5 pav.). Dar 21 proc. valdytojų pateikė po vieną pranešimą (dažniausiai ne aukščiausio patikimumo ir mažesnio vilkų skaičiaus). Taigi aptinkame dar vieną įrodymą, kad Lietuvoje vilkų „beveik nėra“.

Tai kokiu pagrindu skirti vilkų populiacijos valdymą? Kai įstatymuose numatyta, kad populiacijos valdymas skiriamas atsižvelgiant į faktais pagrįstus stebėsenos duomenis bendroje sistemoje. Atskiru sakiniu reikėtų paminėti didžiausią vilkų gausą (virš 20 vilkų) prašymuose deklaravusius valdytojus, kurie į www.biomon.lt nepateikė nė vieno pranešimo nuo 2019 metų arba pateikė pranešimus, kuriuose atsispindi kelis kartus mažesnis vilkų skaičius.

Susiję straipsniai


5 pav. Pranešimų, užregistruotų sistemoje www.biomon.lt nuo 2019-01-01, skaičiaus pasiskirstymas tuose medžioklės plotų vienetuose, kurie Prašymuose dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2020–2021 medžioklės sezonui nurodė, kad jų teritorijoje yra 5 ir daugiau vilkų

Apžvelgta situacija rodo didžiulį įrodymais pagrįstų duomenų trūkumą, taip pat duomenų išsibarstymą socialinių tinklų ir žiniasklaidos platybėse. Tad klausimas kiekvienam mūsų: ar ir toliau įvairiuose pokalbiuose, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje žarstomės „rimtomis“ mintimis ir patarimais, ar tą patį laiką skiriame pateikti jau turimus duomenis bendroje duomenų sistemoje?

LA.lv