Prancūzijos Nacionalinė medžiotojų federacija (FNC) paskelbė apie ryžtingą veiksmų planą smulkiosios medžiojamosios faunos – tokių rūšių kaip kurapkos, fazanai ar laukiniai triušiai – išsaugojimui. Nors medžiotojai jau daugelį metų stengiasi palaikyti šių gyvūnų populiacijas, situacija išlieka kritinė, ir dabar būtini papildomi veiksmai. Kaip skelbiama FNC svetainėje, šiai temai pirmą kartą dėmesys buvo skirtas Nacionaliniame medžioklės kongrese.
„Kai kuriuose regionuose smulkioji plėnų fauna tapo tarsi Arležietė iš Alphonse’o Daudet kūrinio – apie ją visi kalba, bet niekas nemato. Medžiotojų federacijos šiandien skiria didžiules pastangas palaikyti šią svarbią biologinę įvairovę laukuose ir miškuose. Akivaizdu, kad būtina veikti iš esmės, kad šią tendenciją pavyktų pakeisti ir išsaugoti kaimo vietovių bei smulkiosios faunos medžioklės ateitį.“
Reikia daugiau nei girdyklų ir lesyklų
Medžiotojai jau dabar aktyviai padeda smulkiajai faunai – žiemą įrengia lesyklas, sausros metu palaiko vandens šaltinius. Vis dėlto to nebeužtenka. Klimato kaita, intensyvi žemdirbystė, ligos ir gausi šernų populiacija kelia vis didesnį spaudimą smulkiajai gyvūnijai.
Kaip pažymėta kongrese, būtina pasitelkti visus įmanomus svertus, kad būtų pagerintos buveinės ir biologinė įvairovė. Viena iš priemonių – skatinimas diegti „aplinkosauginių paslaugų kompensavimo“ (PSE) sutartis, pagal kurias ūkininkai, taikantys gamtai palankius sprendimus, gautų užmokestį.
„Reikia išnaudoti visus įmanomus būdus, kad iš tiesų pagerintume sąlygas buveinėms ir biologinei įvairovei. Reikia ieškoti naujų finansavimo šaltinių – pavyzdžiui, skatinti PSE sutartis, kurios atlyginamos tiems žemdirbiams, kurie taiko smulkiajai faunai palankią žemdirbystę.“
Vien finansavimas – tik viena grandis. Medžiotojai jau dabar skiria šimtus savanoriškų valandų smulkiosios faunos naudai, bet dabar metas pakviesti prisidėti ir kitus. Šaltinis čia
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje situacija labai panaši. Kurapkos, kiškiai, fazanai – šių rūšių populiacijos mažėja. Nors kai kur dar matomi pavieniai gausūs plotai, bendras vaizdas kelia nerimą.
2025 metų pavasaris pažymėtas sausros grėsme. Ūkininkai jau skambina pavojaus varpais: drėgmės trūksta, pasėliai skursta, o tai tiesiogiai veikia ir smulkiąją fauną – vabzdžių mažėja, maisto mažiau. Jei sausa vasara tęsis, tai turės poveikį tiek ūkiams, tiek laukinei gamtai.
Smulkiosios faunos apsaugos priemonės Lietuvoje
Žolinių juostų įrengimas
Lietuvoje skatinamas žolinių juostų įrengimas palei laukus ir dirbamus plotus, siekiant sukurti buveines smulkiajai faunai. Šios juostos padeda sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai ir suteikia prieglobstį bei maisto šaltinius smulkiesiems gyvūnams.
Mažųjų plėšrūnų populiacijos reguliavimas
Pagal Lietuvos medžioklės taisykles, smulkioji medžiojamoji fauna apima tokias rūšis kaip lapės, mangutai, kiaunės, audinės, barsukai ir kt. Šių rūšių populiacijos reguliavimas yra svarbus siekiant išlaikyti ekosistemos pusiausvyrą ir apsaugoti kitus smulkiuosius gyvūnus nuo per didelio plėšrūnų spaudimo .
infolex.lt
Biotechninės priemonės
Medžiotojai ir ūkininkai naudoja įvairias biotechnines priemones, tokias kaip šėryklos ir girdyklos, siekdami palaikyti smulkiosios faunos populiacijas, ypač nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, žiemos metu ar sausros laikotarpiais. Šios priemonės padeda užtikrinti gyvūnų išlikimą ir gerovę.
Bendradarbiavimas su ūkininkais
Skatinamas ūkininkų bendradarbiavimas su aplinkosaugos institucijomis ir medžiotojais, siekiant įgyvendinti aplinkai palankias žemės ūkio praktikas. Tai apima žolinių juostų įrengimą, pesticidų naudojimo mažinimą ir kitus veiksmus, kurie prisideda prie smulkiosios faunos apsaugos.
Šios priemonės rodo, kad Lietuvoje dedamos pastangos išsaugoti smulkiąją fauną, tačiau nuolatinis dėmesys ir tolesnis bendradarbiavimas tarp ūkininkų, medžiotojų ir aplinkosaugos institucijų yra būtini siekiant ilgalaikės sėkmės.
Gal atejo laikas atvirai diskusijai – ar darome pakankamai, kad smulkioji fauna Lietuvoje išliktų?
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
