Patirtis

Smalininkų apylinkėse užfiksuota plėšrūnų gauja. Ką iš tiesų matė gyventojai?0

Šaltinis čia

Pastarosiomis dienomis Jurbarko rajono Smalininkų apylinkėse kilęs gyventojų nerimas dėl kiemuose pasirodžiusių plėšrūnų sulaukė plataus atgarsio. Socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje pasirodę vaizdai paskatino diskusijas, ar tai vilkai, ar sulaukėjusių šunų gauja. Tačiau specialistai šias abejones vertina kritiškai ir teigia, kad vaizduose užfiksuoti būtent vilkai.

Įrašuose matoma gyvūnų grupė pasižymi aiškiai atpažįstamais vilkams būdingais požymiais. Vertinant išorines aprises, kūno proporcijas, judėjimo manierą ir ypač tai, kaip gyvūnai neša uodegas, abejonių beveik nelieka. Taip pat svarbus ir grupės vienodumas – visi individai panašaus dydžio, judantys koordinuotai, be ryškių morfologinių skirtumų, kurie būdingi sulaukėjusių šunų grupėms. Dėl šių priežasčių versija apie klajojančių šunų gaują, pasak specialistų, laikytina menkai pagrįsta.

Vilkų pasirodymas gyvenviečių prieigose šiuo metu nėra išskirtinis reiškinys. Lietuvoje vilkų populiacija pastaraisiais metais pasižymi augimo tendencija, o tai neišvengiamai lemia dažnesnius šių plėšrūnų stebėjimus ne tik miškuose, bet ir arčiau žmogaus gyvenamų teritorijų. Didėjant vilkų gausai, jauni ir mažiau patyrę individai ieško naujų teritorijų, o dalis gaujų plečia savo arealus.

Papildomą įtaką šiemet daro ir žiemos sąlygos. Gana barga žiema, sniego danga ir riboti natūralūs maisto ištekliai skatina vilkus aktyviau judėti ir ieškoti lengviau pasiekiamo grobio. Tokiose situacijose gyvūnai gali pasirodyti kaimų pakraščiuose, laukuose ar net sodybų prieigose, ypač jei netoliese laikomi naminiai gyvūnai ar randama kitų maisto šaltinių.

Specialistai pabrėžia, kad pats vilkų pasirodymas šalia gyvenviečių dar nereiškia išskirtinės grėsmės žmonėms. Tai labiau signalas apie tankią populiaciją ir natūralius plėšrūnų elgsenos pokyčius sudėtingomis aplinkos sąlygomis. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama laikytis atsargumo, nepalikti laisvai lakstančių šunų, tinkamai apsaugoti ūkinius gyvūnus ir apie vilkų stebėjimus informuoti atsakingas institucijas.

Smalininkų atvejis dar kartą parodo, kad vilkai Lietuvoje yra aktyvi ir auganti laukinės gamtos dalis, su kuria tenka mokytis sugyventi realiomis, o ne teorinėmis sąlygomis.

Kodėl šalia gyvenviečių pasirodo vilkai ir formuojasi klajojančių šunų būriai
Ši situacija atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą, kuris dažnai lieka nuošalyje viešose diskusijose. Tuo metu, kai Lietuvoje fiksuojama auganti vilkų populiacija ir vis dažnesni jų stebėjimai šalia gyvenviečių, lygiagrečiai formuojasi ir kita problema – klajojančių bei sulaukėjusių šunų būriai.

Vilkų pasirodymą prie gyvenamųjų teritorijų lemia objektyvios priežastys. Didėjant jų gausai, dalis individų ieško naujų teritorijų, o atšiaurios žiemos sąlygos ir riboti maisto ištekliai skatina aktyvesnį judėjimą. Tokiose situacijose vilkai gali pasirodyti kaimų pakraščiuose ar sodybų prieigose, tačiau tai nereiškia, kad jie sąmoningai renkasi žmogaus aplinką.

Tuo pat metu klajojantys šunys, ilgą laiką gyvenantys be žmogaus priežiūros, pradeda burtis į grupes ir perima laukiniams plėšrūnams būdingą gyvenimo būdą. Jie kartu ieško maisto, juda teritorijomis ir gali veikti koordinuotai. Skirtingai nei vilkai, tokie šunų būriai dažnai yra mažiau prognozuojami ir drąsesni žmonių atžvilgiu, nes jų elgsena formuojasi šalia žmogaus.

Todėl itin svarbu šių reiškinių nepainioti. Vilkų ir klajojančių šunų pasirodymas toje pačioje vietovėje ar panašiu metu nebūtinai reiškia tą pačią gyvūnų grupę ar tą patį reiškinį. Tik aiškiai atskiriant faktus ir vertinant kiekvieną situaciją atskirai, galima objektyviai įvertinti tai, kas iš tiesų vyksta gyvenviečių ir laukinės gamtos sandūroje.

Savo sudraskytą šunį išnešti iš miško ant rankų. Medžioklės metu vilkai sudraskė medžioklinę laiką

Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt

Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

LA.lv