Patirtis

Siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai gali sugriauti dabartinį medžioklės ūkį0

Nuotrauka: iš archyvo

Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pateiktas Medžioklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1159 sukėlė plačias diskusijas ir, pasak medžioklės srities specialistų ir medžiotojų organizacijų vadovų, yra eilinis bandymas keisti medžioklės ūkio esmę, padarant šį užsiėmimą patogų ir pelningą pasiturintiems, bet vis dar tokį pat brangų ir atsakingą visiems kitiems medžiotojams. Taip pat, jeigu šie pakeitimai bus priimti, jie gali pakeisti medžioklės plotų sudarymo sistemą ir paskatinti dabartinių medžioklės plotų suskaldymą ar net panaikinimą. Be to, gerokai pasunkėtų medžioklės kontrolė ir būtų neigiamai paveiktas tvarus medžiojamųjų gyvūnų rūšių tvarkymas.

Siūlomi pakeitimai

1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas asmeniui ar fizinių ir juridinių asmenų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju“.

2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai arba naudotojai, arba jų įsteigtas juridinis asmuo gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų ar jų įsteigto juridinio asmens dalyvių ar narių nuosavybės arba naudojimo teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, nustačiusi, kad šį prašymą pateikę asmenys nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1000 ha bendro ploto žemės sklypus, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar galima sudaryti ne mažesnį kaip 1000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės ar valdymo teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam asmeniui arba jo įsteigto juridinio asmens dalyviams ar nariams. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam asmeniui ar jo įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę.“

Siūlymas keisti Medžioklės įstatymo 10 ir 13 straipsnius registruotas lapkričio 25 d. Jeigu būtų patvirtintas, jis įsigaliotų jau 2022 metų liepą.

Aiškinamasis raštas

Šio įstatymo projekto aiškinamąjį raštą galima rasti svetainėje e-seimas.lrs.lt (Aiškinamasis raštas dėl Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto).

Pagrindinė jo mintis – siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai žemės ir miškų savininkams leis užtikrinti teisę medžioti savo žemėje ir organizuoti medžioklės ūkį: „Projekte siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje. Sudaromos sąlygos suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės ploto vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės ploto vieneto. Kartu užtikrinama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vieneto naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.“

Rengiant Medžioklės įstatymo pakeitimų projektą dalyvavo Miško, žemės savininkų asociacija Debeikių grupė ir advokatas Algimantas Šindeikis, kuris jau kelerius metus kovoja už žemės ir miško savininkų teises medžioti savo žemėje.

„Teikiamas įstatymo projektas sudaro galimybę fiziniams asmenims ar jų įsteigtiems juridiniams asmenims sudaryti naujus medžioklės plotų vienetus nuosavybės ar kitu būdu valdomoje savo žemėje. Tokiu būdu ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams sudaroma galimybė vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Baltijos šalys didžiąja dalimi yra panašios, bet daugelyje sričių teisės aktai ir istorinis palikimas skiriasi. Estijoje minimalus medžioklės plotų vienetas yra 5000 ha, o ribos nustatomos valstybinių struktūrų įsakymu. Latvijoje medžiotojų klubai patys kuria savo apylinkes, sudarydami sutartį su žemės ar miško savininku ir registruodami šį susitarimą Valstybiniame miško tarnybos registre. Po šios procedūros kiekviena žemės valda prijungiama prie esamų plotų, tik jeigu šie susisiekia. Išorinės medžioklės plotų ribos nėra įtvirtintos ir keičiasi pagal sutartinius santykius. Tokia sistema įvesta kovojant už žemės savininkų teises ir šiuo metu jos keisti neįmanoma, nors daugelis Latvijos klubų norėtų, kad išorinės ribos būtų griežtai įtvirtintos. Sutartinių santykių sistema reiškia, kad kiekvienas interesantas gali perdaryti sutartis, pervilioti žemės savininkus ir sukurti savo mažytę medžioklės apylinkę, kartu suskaldydamas didįjį klubą ar atimdamas iš jo dalį plotų.

Latvijos žemės ūkio ministerijos Miškų departamento Miškų išteklių ir medžioklės skyriaus vyr. referentas Janis Baras paaiškino, kaip sukurta tokia sistema: „Kai šalis atgavo nepriklausomybę, tarpukario Latvijos paveldas buvo tam tikra prasme romantizuojamas, įskaitant ir teisinę sistemą. Pavyzdžiui, 1937 metų civilinis įstatymas irgi buvo priimtas ir pritaikytas šiandieninei situacijai. Pagal jį medžioklės teisė yra neatskiriama privačios nuosavybės dalis, todėl tik savininkas ar teisinis valdytojas gali nuspręsti, kas medžios jo valdoje ir ar apskritai medžios. Pernai Latvijoje irgi buvo priimti Medžioklės įstatymo pakeitimai, ir vienas siūlymų buvo padalyti visus medžioklei tinkamus žemės plotus tarp medžiotojų klubų bei įtvirtinti išorines ribas, tačiau pagal civilinį įstatymą tai neįmanoma. Šis siūlymas nebuvo priimtas.“

Nuotrauka: Kataryna Štgerna

Dalies žemės ir miško savininkų Lietuvoje netenkina medžioklės plotų vienetų sudarymo sistema

„Šiuo metu beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir apie 50 proc. miškų paskirties žemės sklypų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Tačiau medžioklės veiklą Lietuvoje iki šiol vykdo dar sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai, kurie įgijo teisę tęstinumo būdu vykdyti medžioklę pagal sovietmečiu galiojusią medžioklės organizavimo tvarką. Būreliai neturi ir neprivalo turėti žemės nuosavybės ir nemoka jokio mokesčio žemės sklypų savininkams ar naudotojams. Valstybė ima medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo mokestį, bet nesidalija juo su žemės savininkais ir naudotojais. Žemės savininkai negauna jokios kompensacijos už tai, kad jų žemės sklypai yra realiai naudojami su medžiokle susijusiai komercinei veiklai. Tuo pat metu žemės savininkai neturi teisės burtis į būrelius, vykdyti medžioklės veiklą savo žemėse“, – sakoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teikiamas įstatymo projektas sudaro galimybę fiziniams asmenims ar jų įsteigtiems juridiniams asmenims sudaryti naujus medžioklės plotų vienetus nuosavybės ar kitu būdu valdomoje savo žemėje. Tokiu būdu ūkininkams, žemės ar miško plotų savininkams sudaroma galimybė vykdyti medžioklės veiklą savo valdomoje žemėje.

Projekto tikslai ir uždaviniai

Taip pat įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Projekte siekiama užtikrinti žemės ir miško savininkų teises visa apimtimi disponuoti savo nuosavybe ir sudaryti sąlygas jiems dalyvauti medžioklės veikloje. Sudaromos sąlygos suformuoti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės plotų vienetus, kuriuose nuosavybės ar kita teisine forma valdoma žemė turi sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų medžioklės plotų vieneto. Kartu užtikrinama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vienetų naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.“

Medžiotojų organizacijos pasirengusios kovoti prieš įstatymo pakeitimus

Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) vadovas Gediminas Vaitiekūnas kviečia atkreipti dėmesį į vieną 13 straipsnio žodį, kurio E. Gentvilo pateiktame pakeitimų projekte nebėra. „Iki šiol įstatymas numatė, kad visi į žemės plotų vienetą įeinantys sklypai turi būti susisiekiantys. Pateiktame projekte šis žodis išbrauktas. Ar tai reiškia, kad galiu susitarti su savo draugais, kuriems skirtinguose Lietuvos rajonuose priklauso žemės sklypai, sudarantys minimalų reikalaujamą plotą – 1000 hektarų, ir įkurti medžioklės plotų vienetą?“ – klausia LMD vadovas.

Gediminas Vaitiekūnas
Nuotrauka: iš archyvo

G. Vaitiekūnui pirmasis įspūdis buvo toks, kad turtingi žmonės tiesiog paragino Seimo narį pasiūlyti pakeitimus srityje, apie kurią šis neturi pakankamai žinių: „Tokie pakeitimai sugriaus ne tik esamą medžioklės plotų sistemą, bet turės esminį poveikį žvėrių populiacijoms. Jeigu bus galima sudaryti plotus iš nedidelių nesusisiekiančių žemės sklypų, kiekvienas galės medžioti savo sklype, tiesa, bet populiacijų tvarkymas ir medžioklės proceso skaidrumas nuo to labai stipriai nukentės“, – teigia G. Vaitiekūnas.

Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas nurodo, kad tai ne pirmas kartas, kai tas pats Seimo narys pateikia tuos pačius pakeitimus. „Vadinasi, jau yra paruoštas kažkoks gudrus politinis projektas, kurį įgyvendinant medžioklės plotų nuoma konkurso būdu 2023 metais atrodys kaip rojus. Tai įprasti gudrių politikų žaidimai. Čia medžiotojus vienijančioms visuomeninėms organizacijoms kaip niekad reikia būti vieningoms“, – sako R. Ribačiauskas.

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Nuotrauka: iš archyvo

Jam pritarė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša: „Tai situacija, kai iš tiesų turime susivienyti su visomis medžiotojų organizacijomis, kad neleistume priimti šių pakeitimų. Laimė, turime daug laiko paruošti savo išvadas dėl pasiūlytų pakeitimų ir sukoordinuoti veiksmus, kol dar neprasidėjo gerbiamojo Seimo nario pasiūlytų pakeitimų aptarimas ir derinimas.“

LMŽD ir kitų medžiotojų organizacijų vadovų manymu, šiuo metu sukurtas optimalus ir tvarus medžioklės ūkis veikia tarsi laikrodukas. Tai rodo gyvūnų apskaitos rezultatai – rūšių populiacijos gausėja. Ir tai tinka kalbant ne tik apie kanopinius, bet ir apie saugomas rūšis – vilkus ir nemedžiojamas lūšis. Dėl medžiotojų teikiamų pastebėjimų ir informacijos, šių plėšrūnų apskaitos duomenys nuolat papildomi ir tobulinami. „Prieš dešimtį metų oficialiai manyta, kad Lietuvoje yra tik šimtas lūšių, o dabar, remiantis mokslininkų išvadomis, labai tikėtina, kad šių didžiųjų kačių populiacijoje yra daugiau kaip 300 individų. Vilkų populiacija per pastaruosius dešimt metų irgi gerokai pagausėjo“, – sakė L. Daukša ir pabrėžė, kad tvarus medžioklės išteklių tvarkymas yra medžiotojų nuopelnas.

LMŽD direktorius priminė, kad gyvūnai yra valstybės nuosavybė, kuria medžiotojai rūpinasi ištisus metus. „Siūlomi pakeitimai gali sugriauti daugelį metų tvarkytą medžioklės ūkio sistemą ir tikrai kels pavojų medžiojamųjų rūšių populiacijų būklei. Jie sugalvoti siekiant komercializuoti medžioklę ir padidinti individualių medžioklių santykinį skaičių. LMŽD projektą vertina kaip pakartotinį itin ribotam asmenų ratui atstovaujančių interesų grupių bandymą komercializuoti medžioklę ir sukoncentruoti vertingiausius medžioklės plotus kelių įtakingųjų rankose“, – sakė L. Daukša.

LMŽD nuomonė plačiau

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1000 medžioklės plotų vienetų, kuriuose medžioklės veiklą vykdo daugiau nei 900 medžiotojų būrelių, klubų ir individualių medžiotojų. Vidutinis vieno medžioklės plotų vieneto dydis – 8650 ha. Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyve – 41 medžiotojas.

Primintina, kad iki dabartinės Medžioklės įstatymo redakcijos įsigaliojimo (2002 m.) galiojusi tvarka sudarė sąlygas steigti nedidelius medžioklės plotų vienetus, dėl ko medžiojamųjų žvėrių, pirmiausia tauriųjų elnių ir stirnų, populiacijos buvo sumažėjusios iki kritinės ribos.

Priėmus dabartinį medžioklės teisinį reguliavimą, faktiškai pasibaigė iki tol buvę pavieniai nesutarimai tarp medžiotojus vienijančių asociacijų ir privačių žemių ir miškų savininkų.

Taigi, beveik 20 metų nekeičiamos bazinės medžioklės tvarkos taisyklės stabilizavo padėtį medžioklės srityje bei pagerino santykius tarp medžiotojų ir žemių savininkų.

Laimonas Daukša
Nuotrauka: iš archyvo

Dabartinė medžioklės sistema nesukuria išskirtinių teisių jokioms konkrečioms interesų grupėms ir nedidina socialinės atskirties, nes sudaro maksimaliai vienodas galimybes medžioti visiems to norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Medžiotojų klubuose medžioja tiek miesto, tiek kaimo gyventojai ir įvairių specializacijų atstovai: žemės ūkio (pastarųjų daugiausia), verslo, valstybės tarnybos ir t. t.
Priėmus projektu siūlomą įteisinti reguliavimą, naują medžioklės plotų vienetą galės formuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra ne tik žemės ūkio ar miško paskirties žemės sklypų savininkai, bet ir naudotojai.

Ką tai reiškia? Naujus medžioklės plotų vienetus Lietuvoje galės įsteigti ūkininkai ar ūkininkų grupės, žemės ūkio bendrovės, miškininkystės veikla užsiimančios neretai užsienio investuotojų tiesiogiai ar per tarpininkus valdomos įmonės, kurios nuosavybės ar naudojimo teise valdo žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemes. Kaip minėta, nebebūtina sklypų valdyti nuosavybės teise, kas vėl suteiks galimybę „aktyvistams“ važinėti per žemės savininkus su įvairaus pobūdžio sutartimis, siekiant surinkti kuo didesnį „naudojamos“ žemės ir miško plotą. Kitas momentas: minimalus medžioklės plotų vieneto dydis išlieka tas pats – 1000 ha, tačiau nuosavybės ar valdymo teise užteks valdyti 70 proc. Klausimas, kaip bus įforminama likusi 30 proc. dalis? Nejaugi bus grįžta prie privalomų sutarčių su žemės ir miško savininkais? Tuomet šis pakeitimas sukels nemažai sumaišties ir sukurs medžiotojams ir atsakingiems valstybės tarnautojams administracinės naštos.

Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, kad nebus pakenkta greta esančių medžioklės plotų vienetų naudotojams – išsaugoma ta pati plotų vienetų ribų derinimo tvarka, kuri numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Šis teiginys kelia dvejonių, nes, LMŽD nuomone, priėmus šiuos pakeitimus, atsiras daug smulkių medžioklės plotų vienetų ir medžioklės plotų vienetų Lietuvoje gali padaugėti 30 proc., ypač daug jų atsirastų „žemdirbiškuose“ regionuose.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, medžioklė pirmiausia reguliuojama atsižvelgiant į pagrindinį šios veiklos objektą – medžiojamuosius gyvūnus ir jų apsaugą. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad aiškinantis medžiotojų ir savininkų santykius labiausiai nukenčia žvėrys ir paukščiai, o jų ištekliai pereikvojami ar naudojami neatsižvelgiant į ekologijos reikalavimus. Todėl mūsų šalyje vyraujantis vidutinis medžioklės plotų vieneto dydis – apie 8500 ha – yra optimalus, atsižvelgiant į mūsų krašto ekologines sąlygas. Tai patvirtina ir vieninga Lietuvos bei kitų Europos šalių žymiausių mokslininkų nuomonė, kad tik dideliuose medžioklės plotuose įmanomas racionalus laisvėje gyvenančių gyvūnų išteklių naudojimas.

Pritariame, kad kaimyninėje Lenkijoje minimalus medžioklės plotų vienetas, siekiantis 3000 ha, o Estijoje – 5000 ha, optimaliai atitinka šio regiono stambiųjų medžiojamųjų žvėrių biologiją. Lietuvoje minimalus medžioklės plotų vienetas yra 1000 ha, todėl minimalaus dydžio medžioklės plotų vienetuose turi būti atsakingai vertinamas stambiųjų gyvūnų medžiojimas, juolab jei medžioklės plotai driekiasi laukais, kur gyvena tik smulkioji fauna. Apie tai turi būti atsakingai pagalvota, nes kitaip nebus užtikrinta medžiojamųjų gyvūnų apsauga. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje 1000 ha medžioklės ploto vienete galima medžioti tik šernus ir smulkiąją medžiojamąją fauną, tauriųjų elnių pateles ir jauniklius galima medžioti 1500 ha, tauriųjų elnių patinus – 2000 ha, briedžius – 2500 ha ir didesniuose medžioklės plotų vienetuose.

Reikia nepamiršti, kad medžiotojų organizacijos yra nemažai investavusios į biotechnines priemones: ėdžias, šėrimo aikšteles ir kitas priemones, gerinančias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Daug kur miškuose medžiotojai yra įrengę pavėsines ar atokvėpio vietas, įsigiję žemės sklypus ir investavę į pastatus, juose pagal reikalavimus įsirengę pirminio žvėrių dorojimo aikšteles, patalpas ar susirinkimų sales.

Pasak advokatų kontoros Glimstedt advokato dr. Felikso Miliučio, dar 2005 metų Lietuvos Konstitucinio Teismo buvo konstatuota, jog palaipsniui grįžtama prie iki sovietų okupacijos buvusios medžioklės tradicijos. Nors pagal dabar galiojančius teisės aktus laukinė gyvūnija, įskaitant medžiojamąją fauną, vis dar laikoma valstybės nuosavybe, privataus sklypo savininkas gali bet kada uždrausti medžioklę jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, daugiau kaip 15 ha valdos savininkas, turintis teisę medžioti, privalo būti priimtas į medžiotojų asociaciją, į kurios medžioklės plotų vienetą tokia valda patenka, arba tokiame medžioklės plotų vienete medžioti sutartiniais pagrindais. 1000 ha turintis asmuo gali įkurti savarankišką medžioklės plotų vienetą ir jame organizuoti medžiokles. Taip pat žemės sklypo savininkas bet kada gali nustatyti sąlygas, kurias turėtų įvykdyti medžioklės plotų naudotojas, norėdamas medžioti jam priklausančiame sklype. Taigi, tvirtinti, kad privačių žemės ir miško savininkų interesų nėra paisoma, negalima.

Pagal Konstituciją, valstybė rūpinasi gyvūnijos apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga yra viešasis interesas, todėl nuosavybės teisių įgyvendinimas neturi prieštarauti valstybės politikos nuostatoms aplinkos apsaugos srityje. Konstitucinis Teismas 2005 m. nutarimu pripažino, kad laukinių gyvūnų (jų išteklių) apsauga gali būti užtikrinta nustatant tam tikrus draudimus ar ribojimus, įskaitant reikalavimą dėl minimalaus medžioklės plotų vieneto dydžio. Dabartinė medžioklės organizacinė sistema yra patikrinta, veikianti ir užtikrinanti valstybės turto – laukinių gyvūnų – gausėjimą. Projektu siūlomi pakeitimai gali sumažinti esamų plotų dydį, reikšmingai padidinti medžioklės plotų valdytojų, taigi ir laukinės gyvūnijos naudotojų, skaičių. Kadangi dėl to medžiojamųjų gyvūnų populiacijų kontrolė gali tapti mažiau efektyvi bei racionali, bet kokie siūlymai keisti esamą teisinį reguliavimą turi būti itin motyvuoti ir įvertinti viešojo intereso – aplinkos apsaugos aspektu.

Be to, dėl projektu siūlomos įtvirtinti galimybės sudaryti medžioklės plotų vienetą ne tik nuosavybės teise valdomoje žemėje, kartu prie šios žemės „prijungiant“ kitiems medžioklės plotų vienetams priklausančias teritorijas, didelė diskrecija suteikiama už medžioklės plotų vienetų sudarymą ir jų ribų keitimą atsakingoms savivaldybių komisijoms. Dėl šių priežasčių, tikėtina, itin padaugėtų ginčų tarp esamų ir potencialių medžioklės plotų valdytojų.

Primintina, kad panašaus turinio siūlymai keisti nusistovėjusią medžioklės tvarką E. Gentvilo ir kitų Liberalų frakcijos narių Seimui buvo teikiami ir 2017 bei 2018 metais. Šiems siūlymams buvo vieningai nepritarta Seimo komitetuose. Be to, dalis jų susilaukė neigiamo antikorupcinio vertinimo.

LMŽD, vienijanti daugiau kaip 17 tūkst. medžiotojų, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikoje būtų išlaikyta dabartinė stabili medžioklės plotų vienetų sistema, funkcionuojanti jau 20 metų, o medžioklės reguliavimas užtikrintų prigimtinę kiekvieno Lietuvos gyventojo teisę medžioti ir kartu – medžiojamosios gyvūnijos klestėjimą. Nesinori, kad priėmus siūlomus pakeitimus būtų pažeistas viešasis interesas, medžioklės plotų vienetų sudarymo klausimus sprendžiantiems valstybės tarnautojams suteikta laisvė be aiškesnių taisyklių spręsti dėl teritorijų priskirtinumo vienam ar kitam plotų vienetui, taip sukuriant prielaidas korupcijai, reikšmingai padidinant teisminių ginčų skaičių, taip didinant valstybės biudžeto išlaidas.

Kas toliau?

Medžiotojų organizacijos analizuos siūlomus pakeitimus ir jų galimą poveikį dabartinei medžioklės ūkio sistemai. Paskui bus parengtos oficialios išvados ir siūlymai, kaip spręsti situaciją.

Įdomu, kad Aplinkos ministerijos atstovai atsisakė komentuoti įstatymo projektą. „Nuomonę gal ir turim, bet komentuot tikrai nėra jokios prasmės, juolab, kad nebuvo rimtesnio to klausimo svarstymo“, – atsakyta žurnalo Medžioklė korespondentui.

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!

LA.lv