Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reaguoja į sparčiai plintančią snukio ir nagų ligą, kuri jau užklupo Vidurio Europą. Vengrija, Slovakija Austrija ir Čekija ėmėsi griežtų priemonių – stiprina pasienio kontrolę, dezinfekuoja įvažiuojančius vilkikus, o kai kuriose vietose jau susidarė transporto spūstys. Vengrijoje pasitelkta net kariuomenė. Šiose šalyse taip pat draudžiami gyvūnų turgūs, aukcionai ir parodos. Šaltinis čia
Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiais gyvūnais. Kai kurios kaimyninės ES šalys taip pat rimtai reaguoja – Estijoje jau dabar ribojamas lankytojų patekimas į stambius ūkius. Nors Lietuvoje ir Lenkijoje ligos atvejų kol kas nenustatyta, tačiau VMVT specialistai nuolat stebi situaciją ir įspėja ūkininkus: biosauga turi tapti kasdieniu įpročiu, siekiant išvengti rimtų nuostolių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pateikia konkrečius, praktiškus patarimus, kaip sumažinti rizikas ir išvengti galimų nuostolių.
Svarbiausi praktiniai patarimai
Vienas labai dažnai pasitaikančių užkrato plitimo kelių – gyvūnų atvežimas ar išvežimas iš ūkio. Gyvulių supirkėjų transportas turi būti dezinfekuotas: rizika itin išauga, kai dažnai keliaujama iš vieno ūkio į kitą tą pačią dieną. Gyvulius superkantys žmonės vaikščioja po skirtingų ūkių teritorijas. Tai reiškia, kad užkrato pernešimas – realus, o rizika – didelė.
VMVT specialistai rekomenduoja ūkininkams, patiems pervežti gyvulius nuosavomis transporto priemonėmis už ūkio ribų ir perduoti supirkėjui. Nors tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų, tai – paprasta, bet itin efektyvi apsaugos priemonė. Statant naujus ūkius patariama iš anksto numatyti vietą, kurioje būtų galima perduoti gyvulius nepatenkant į pagrindinę gyvulių laikymo zoną. Tai reikšminga investicija į ūkio saugumą.
Specialistai taip pat rekomenduoja ūkiuose naudoti šias priemones:
Aukšto slėgio karšto vandens įrenginius išvalyti priekaboms ar patalpoms; insekticidines lempas, mažinančias vabzdžių pernešamų ligų riziką.
Sandarius konteinerius gaišenoms, kuriose jos laikomos, tol kol nustatoma gyvulio kritimo priežastis.
Šios priemonės padeda išvengti ligų plitimo ir reaguoti greitai bei efektyviai.
VMVT primena ir pagrindinius biosaugos principus, kuriuos privalo žinoti ir taikyti visi, dirbantys ūkiuose:
atsakingas naujų gyvulių įsigijimas ir karantinavimas;
transporto kontrolė;
ūkių lankytojų apribojimas;
įrankių, įrangos, transporto priemonių dezinfekcija;
graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas;
nuolatinė gyvulių sveikatos stebėsena.
Kelionės – papildoma rizika
Grįžusieji iš kalnų žygių ar dalyvavę panašioje veikloje, lankydami gyvūnus, turi nenaudoti tos pačios avalynės savo sodybose ir ūkiuose. Kiti privalomi dalykai: neįsivežti gyvūninio maisto (dešros, sūrio) iš šalių, kuriose snukio ir nagų liga paplitusi, tai yra iš Turkijos, Vidurio Azijos, Afrikos šalių, Irano. Todėl keliavusiems po regioną, užkrėstą SNL, ir besilankantiems ūkinių gyvūnų laikymo vietose patariame:
Mažiausiai 14 dienų po atvykimo į Lietuvą vengti eiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.
Jei keliavote su savo transportu į šalis, kuriose fiksuojamos gyvūnų užkrečiamos ligos, būtinai išvalykite ir dezinfekuokite transporto priemonę prieš įvažiuodami į ūkį.
Kodėl svarbi kasdienė gyvulių stebėsena?
Ne visos ligos pastebimos iš pirmo žvilgsnio. Todėl itin svarbu:
Kasdien sekti gyvulių elgesį ir būklę.
Reaguoti į bet kokius pokyčius: apetito sumažėjimą, vangumą, produktyvumo sumažėjimą, elgesio pasikeitimus.
Pastebėję bent menkiausius ligos požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą arba informuokite VMVT telefonu 1879 ar +370 5 242 0108 arba VMVT – užpildžius anketą.
Kiekviena prevencinė priemonė – tai žingsnis į saugesnį ir stabilesnį ūkį. VMVT rekomenduoja neatidėlioti – pasiruošti šiandien, kad rytoj netektų skaičiuoti nuostolių. Biosauga – tavo ūkio skydas.
Laukiniai gyvūnai irgi sergsta?
Snukio ir nagų liga (SNL) – tai labai greitai plintanti ūminė liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja ir snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės (aftos). Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Lietuvoje paskutinį kartą SNL buvo nustatyta 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva pripažinta laisva nuo SNL.
Etiologija. Ligos sukėlėjas – virusas. Jis labai virulentiškas, priklauso pikornavirusų grupei. Sergančio gyvulio organizme po 24–48 h nuo ligos pradžios virusas aptinkamas dažniausiai aftų sienelėse ir limfoje.
Simptomai.Virusas patenka į organizmą per virškinimo organus, odą ar gleivines, apsistoja epitelio ląstelėse ir dauginasi. Susidaro viena ar dvi pirminės aftos. Šiuo ligos periodu bendra gyvulio būklė yra gera, temperatūra normali. Vėliau iš pirminių aftų virusas patenka į kraują, iš ten – į visus organus ir audinius, dėl to įvairiose kūno vietose atsiranda antrinės aftos. Toks ligos dvifaziškumas būdingas suaugusiems atspariems gyvuliams. Jauni serga sepsine snukio ir nagų ligos forma. Visų rūšių gyvulių liga būna ūminė. Suaugusių dažniausiai ji būna gerybinė. Inkubacijos periodas 2–7, kartais 14–21 diena. Sergantis galvijas iš pradžių mažiau ėda, tingiai atrajoja, seilėjasi, po to kūno temperatūra pakyla iki 40,5–41,5 °C, jis pasidaro apatiškas, nustoja ėsti, atrajoti, padažnėja pulsas. Iš pradžių burnos ertmės gleivinė sausa, karšta, hiperemiška, o antrą trečią susirgimo dieną vidinėse abiejų lūpų pusėse, bedančiame apatinio žandikaulio krašte, ant liežuvio, žandų vidinėje pusėje atsiranda aftų. Beveik tuo pat metu aftų atsiranda tarpunagėse ir ant tešmens. Paprastai po 12–24 h aftų sienelės trūksta, ištekėjus skysčiui lieka šviežios erozijos. Galvijas gausiai seilėjasi, čepsi, lūpų kampuose atsiranda putų. Erozijos per 6–8 dienas užgyja. Dėl tarpunagių aftų ir erozijų galvijai šlubuoja, negali stovėti, daugiau guli. Tešmuo dažniau pažeidžiamas blogai prižiūrimų, laktuojančių karvių.
SNL sergantiems veršeliams išsivysto ūminis gastroenteritas, aftos veršeliams nesusidaro.
Kiaulėms pakyla kūno temperatūra, pablogėja apetitas, jos pasidaro apatiškos, daugiau guli. Oda apie tarpunages iš pradžių patinsta, pasidaro skausminga, vėliau tose vietose susidaro aftos, o joms trūkus lieka erozijos. Dėl galūnių pažeidimo kiaulės šlubuoja, kartais nukrinta nagos. Dažnai aftų būna ant knyslės, spenių. Žindantiems paršeliams snukio ir nagų ligos virusas sukelia sepsį.
Avių SNL inkubacijos periodas yra 2–3 dienos. Pažeidžiamos kojos ir burnos ertmė. Ėriukams vystosi sepsis, gastroenteritas. Ožkos, sergančios SNL, būna apatiškos, karščiuoja, neėda. Burnos ertmėje ir ant kojų atsiranda aftų, ožkos šlubuoja, bet nesiseilėja, joms dažnai pažeidžiamas tešmuo. Ožkos pasveiksta per 10–14 dienų.
Elniai, susirgę SNL, viduriuoja, jiems pažeidžiama burnos gleivinė ir kojos, ligą dažnai komplikuoja nekrobakteriozė. Jei komplikacijų nebūna, elniai per 10–12 dienų pasveiksta.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
