Seime pradėtos svarstyti Medžioklės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma numatyti išimtis tais atvejais, kai dėl valstybės sprendimų medžioklės plotų vienetai sumažėja žemiau šiuo metu įstatyme nustatytos 1000 hektarų ribos. Diskusijas sukėlė ne tik pats siūlymas, bet ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurioje išsakomos abejonės dėl siūlomo minimalaus 200 hektarų ploto.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad vientisas medžioklės plotų vienetas negali būti mažesnis nei 1000 hektarų. Tačiau pastaraisiais metais dalis medžiotojų klubų susidūrė su situacija, kai jų ilgus metus naudoti plotai sumažėjo dėl valstybės sprendimų. Tai susiję su karinių poligonų plėtra, naujų poligonų steigimu, infrastruktūros projektais, saugomų teritorijų plėtra bei kitais valstybinės svarbos projektais.
Pataisų iniciatorius Seimo narys Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad kalbama ne apie naujų mažų medžioklės plotų steigimą, o apie jau egzistuojančių medžioklės plotų vienetų išsaugojimą tais atvejais, kai jų teritorija sumažinama dėl valstybės poreikių.
Anot jo, kai kurie klubai dešimtmečius investavo į medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, populiacijų stebėseną, biotechnines priemones, infrastruktūrą ir medžioklės organizavimą, todėl valstybės sprendimais praradę dalį teritorijų jie gali atsidurti situacijoje, kai nebeatitinka įstatymo reikalavimų ir netenka teisės naudoti likusį plotą.
Klausimas ypač aktualus teritorijose, kuriose plečiami kariniai poligonai. Nors tam tikrais atvejais medžioklė poligonuose gali būti leidžiama, ji vykdoma pagal specialias sąlygas ir suderinus veiklą su kariuomene. Dalis klubų baiminasi, kad ilgainiui gali netekti reikšmingos dalies savo plotų, o kompensavimo mechanizmai ne visada užtikrina galimybę išlaikyti iki tol egzistavusią medžioklės plotų struktūrą.
Vis dėlto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje atkreipė dėmesį į kitą problemos pusę. Teisininkų vertinimu, įstatyme atsiradus 200 hektarų minimaliam dydžiui, galėtų susiformuoti daug santykinai mažų medžioklės plotų vienetų.
Išvadoje pažymima, kad kyla abejonių, ar tokio dydžio medžioklės plotai atitiktų medžioklėtvarkos principus ir ar užtikrintų racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, jų apsaugą bei saugų medžioklės organizavimą.
Teisės departamentas taip pat pažymi, kad aiškinamajame rašte nepateikiama argumentų, kodėl pasirinkta būtent 200 hektarų riba. Pasak teisininkų, siūlomas minimalus dydis būtų net penkis kartus mažesnis už dabar galiojančią 1000 hektarų ribą.
Pataisose numatyta, kad mažesni medžioklės plotų vienetai galėtų atsirasti tais atvejais, kai jų teritorija sumažėja dėl valstybės sprendimų, taip pat įsteigus naują saugomą teritoriją ar pakeitus jos ribas.
Aplinkos ministerijos atstovai anksčiau yra nurodę, kad ministerija neprieštarauja tokių išimčių svarstymui, nes jos būtų taikomos specifinėms situacijoms, kai medžioklės plotų vienetų sumažėjimą lemia ne medžiotojų sprendimai, o valstybės vykdomi projektai.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti šias pataisas. Tolimesniame svarstymo etape projektą vertins komitetai, o savo išvadą turės pateikti ir Vyriausybė. Diskusijos rodo, kad pagrindinis ginčas kyla ne dėl pačių valstybės projektų, o dėl to, kaip suderinti jų įgyvendinimą su ilgalaikiais medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymo principais ir išsaugoti stabiliai veikiančią medžioklės plotų sistemą.
VIDEO! Ar medžiotojams leidžiama šaudyti į dronus? Ką iš tikrųjų reikia daryti?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
