Portalas Lrt.lt informuoja, kad gana plačiai diskutuojamas teisės į medžioklės plotą paveldėjimo klausimas pasistūmėjo į priekį.
Seimas ketvirtadienį, lapkričio 7 d. leido paveldėti medžioklės ploto savininko leidimą – parlamentui priėmus tokias Medžioklės įstatymo pataisas, jos įsigalios nuo kitų metų.
Parlamentas nusprendė, kad mirus medžioklės ploto savininkui, leidimą medžioti be konkurso paveldėtų vienas jo įpėdinių, kaip pasiūlė Aplinkos ministerija.
Pakeitimus balsuojant dėl jų priėmimo palaikė 86 Seimo nariai, dar 7 susilaikė, o balsavusiųjų prieš nebuvo.
Aplinkos ministerijos siūlymu, nuo 2025 metų sausio leidimas medžioti be konkurso būtų išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą.
Kaip nurodo teisininkai, šis klausimas turi įtakos labai mažai žmonių grupei. Pakeitimus inicijavo keli šiuo klausimu susirūpinę žmonės, ir mažai tikėtina, kad jie turės didelės įtakos esamai medžioklės plotų sudarymo ir paskirstymo sistemai.
Parlamentas taip pat nusprendė, kad asmuo netektų teisės paveldėti leidimą, jei dėl paveldėjimo nesikreiptų per tris mėnesius po medžioklės ploto savininko mirties, ką pasiūlė liberalas Jonas Varkalys.
Idėjai leisti paveldėti medžioklės ploto savininko leidimą anksčiau prieštaravo Vyriausybė, rugsėjį patvirtinusi Aplinkos ministerijos išvadą nepritarti šioms pataisoms.
Tuomet ministerija teigė, jog nėra aiškios kai kurios įstatymo pakeitimų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatymo reikalavimus, be to, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones.
Pataisas iniciavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Kęstutis Mažeika.
Jo teigimu, dabar medžioklės ploto valdytojui mirus, o niekam neperėmus teisių į medžiojimo plotų valdymą, jų priežiūra atitenka valstybei ir ji skelbia konkursus šiame sklype medžioti.