Stumbrai yra vieni didžiausių žolėdžių gyvūnų pasaulyje. Skirtingai nei briedžiai, stumbrai gyvena bandomis ir maitinasi atvirose lygumose. Laukiniai gyvūnai neskiria pievų nuo dirbamos žemės, o tai reiškia didelius nuostolius ūkininkams. Tai vadinama laukinių gyvūnų ir žmonių ekonominių interesų konfliktu.
Žurnale „Medžioklė“ jau kartą buvo iškeltas klausimas dėl leidimo medžioti stumbrus. Tai atneštų rimtų lėšų į valstybės iždą ir leistų veiksmingai kontroliuoti šių gyvūnų populiaciją bei dėl to patiriamus nuostolius.
Ko visuomenė nežino? Stumbrų medžioklė Lietuvoje
Mūsų partneris laikraštis „Ukiniko Patarėjas“ rašo apie tai, kas šiuolaikinėje Lietuvoje medžioja stumbrus ir kaip panaudojama jų mėsa.
Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad AM inicijuoja stumbrų bandos mažinimą ir kasmet išduodama apie 15 leidimų paimti iš gamtos atskirus jų individus.
Anot A. Klimavičiaus, AM vienaip ar kitaip gali tik padėti ūkininkams, nes ministerijai įstatymais suteikta teisė ir pareiga atlyginti saugomų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. O stumbrai ir priklauso šiai medžiojamųjų kategorijai. Nukentėjęs ūkininkas apie žalą turi pranešti seniūnui, kuris pakviečia savivaldybės administracijos nuostolių apskaičiavimo komisiją. Įvertinusi nuostolius, komisija pateikia dokumentus AM Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri ūkininkui išmoka lėšas. Bet šios procedūros yra nemalonios, varginančios ir geriau, kad jų išvis nereikėtų.
„Sergančius, traumuotus ar nusenusius stumbrus arba turinčius genetinių nukrypimų individus sumedžioja Valstybinių miškų urėdijos (VMU) įgalioti darbuotojai – profesionalūs jėgeriai, – ŪP pasakojo A. Klimavičius. – Atrodytų, kad galėtume juos visus nugabenti į zoologijos sodą ir ten sušerti gyvūnams. Bet vis dėlto pastariesiems turi būti tiekiama sveikų gyvūnų mėsa. Tai praktiškai nėra galimybių juos sušerti plėšrūnams zoologijos sode todėl, kad sumedžioti stumbrai būna pilni ligų. Todėl keliauja į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur yra perdirbami kaip šalutiniai gyvūninės kilmės produktai.“
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad, jeigu leidimai bus išduodami medžioti ir sveikus stumbrus, kai nebeliks bandoje ligotų, traumuotų ar apsigimusių, tada gal būtų galima svarstyti ir apie stumbrų mėsos panaudojimą žmonių maistui. Dabar tai daryti būtų pernelyg rizikinga.
„Stumbriena turėtų būti prastesnė už mėsinių galvijų mėsą, – aiškino A. Klimavičius, – nes šiuo atveju tai yra senas žvėris, augęs laukinėje gamtoje. Niekaip negalėtume jo palyginti su naminiu gyvuliu. Stumbrų mėsa daug kietesnė. Jeigu būtų sumedžiotas jauniklis, suprasčiau, kad jis kulinariniu požiūriu būtų įdomus. Bet dabar tokių nepasitaiko.“
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras redakcijai teigė panašiai: „Yra Stumbrų apsaugos planas, kuriuo vadovaudamasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo stebėseną ir pagal jos rezultatus pateikia informaciją, kiek reikėtų paimti iš gamtos letaliu (mirtinu) būdu nusenusių, sužeistų, ligotų stumbrų. Tada Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimą, nurodydama, kokioje vietoje ir kokį konkretų skaičių stumbrų paimti. Toliau darbus atlieka VMU specialistai. Kai kurie sumedžioti stumbrai zoologijos sode atiduodami žvėrims.“
„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ generalinis direktorius Rimantas Smolskis ŪP aiškino, kad jo vadovaujama įmonė per metus sudoroja apie 60 tūkst. t žaliavos, tai tų kelių stumbrų, jeigu jie ir atvežami, net neįmanoma prisiminti. „Pagal žvėrių rūšis mums net neįdomu, kas atvežama, nes miško gyvūnų pristatoma labai mažai, palyginti su karvėmis, kiaulėmis, vištomis ir t. t.“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Vėliau R. Smolskis patikslino, kad šiemet, rugsėjo mėnesį, iš Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos buvo gauti du stumbrai, o ar buvo jų atvežta seniau, Rietavo įmonės darbuotojai neprisimena. Mat atskira apskaita nevedama, stumbrai registruojami bendroje (miško gyvūnų) kategorijoje. „Turime galimybę priimti utilizuoti visų žvėrių ir gyvulių gaišenas, galime ir patys atsivežti, bet atskiros statistikos apie stumbrus, briedžius ar elnius nevedame“, – kalbėjo S. Smolskis.
Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė ŪP aiškino, kad tik maža dalis stumbrų mėsos paimama žvėrims šerti. „3 t visiems metams užtenka, nes mūsų gyvūnams tai yra per daug riebi ir per daug skani mėsa, – teigė ji. – Nuo tokios mėsos jie nutunka, be to, ne visi žvėrys, ėdantys jautieną, nori stumbrienos. Ji retkarčiais duodama, kad gyvūnai būtų užsiėmę krimsdami kietoką stumbrieną ir kad būtų pakeista jautiena, todėl ir pakanka tokio mažo kiekio.“
Stumbrų medžioklė
Kol kas atrodo, kad stumbrų medžioklės, arba populiacijos kontrolės, principai yra neišsamūs. Egzemplioriai atrenkami teisingai, medžiojant tikriausiai vadovaujamasi humaniško sumedžiojimo principais, tačiau medžioklės resursų panaudojimas yra neišsamus.
Europoje stumbrų medžioklė leidžiama, pavyzdžiui, Bulgarijoje ir Lenkijoje. Kainos už gyvūną svyruoja nuo trijų iki septynių tūkstančių. Kai kuriais atvejais – dar daugiau. Plius už medžioklės organizavimą, į kurį įeina apgyvendinimas, transportas ir visos kitos paslaugos. Parduodama tuos pačius 15 leidimų medžiotojams per metus, Lietuvos valstybė, labai apytiksliais skaičiavimais, galėtų uždirbti apie 100 000 eurų. Ir pasilikti visą sumedžiotų stumbrų mėsą, nes komerciniai medžiotojai gauna tik medžioklės trofėjų kaip prisiminimą apie medžioklę.
Tokiu būdu būtų ir pamaitinti zoologijos sodo tigrai, ir valstybė kasmet uždirbtų papildomų pinigų, kuriuos galėtų panaudoti gamtosaugos tikslams arba kompensacijoms ūkininkams, turintiems plotų, kuriuose stumbrai maitinasi.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukā teigė, kad šiuo metu gyvūnų selekcijos darbas veikia labai gerai: „Mano nuomone, eilinis medžiotojas nesugebėtų tinkamai atrinkti iš populiacijos šalintino žvėries, nes stumbruų pas mus kol kas yra labai nedaug ir mes dar nežinome, kaip juos įvertinti ir atrinkti. Kai kurie medžiotojai gali net nesugebėti atskirti patelės nuo jauno patino, nes abi lytys turi ragus. To, kas vyksta dabar, negalima vadinti medžiokle, o tik individų pašalinimu iš laukinės gamtos.“
„Mums pasisekė, kad mūsų šalyje pavyko sėkmingai aklimatizuoti stumbrus ir jų populiacija auga. Mano duomenimis, jų yra apie 300 ir jų skaičius vis didėja. Žinoma, jie daro didelę žalą ūkininkams. Paaiškėjo, kad stumbrai nemigruoja taip toli, kaip manyta anksčiau. Jie sudaro vis didesnes bandas ir gyvena vienoje vietoje, jei tai leidžia maisto bazė, o tose vietose, kur gyvena stumbriai, maisto yra labai daug“, – sakė LŽF direktorius.
Dideli būriai yra apsaugos nuo plėšrūnų mechanizmas. Vietovėse, kur gausu vilkų, elniai taip pat renkasi į dideles bandas. Daugiau akių, stebinčių aplinką, daugiau saugumo visiems bandos gyvūnams. Nors mūsų vilkai yra gerokai mažesni už savo Šiaurės Amerikos brolius ir jiems būtų sunku sumedžioti šį didelį žolėdį, stumbrų instinktas vis tiek suveikia.
Paklaustas apie galimybę organizuoti komercinę medžioklę, Laimonas daukša atsakė, kad tai būtų puiki alternatyva, tačiau bent jau kol kas to nereikėtų patikėti vietiniams medžiotojų klubams: „Valstybinės miškų tarnybos specialistai puikiai atlieka atranką, o šiuo metu sumedžiotų žvėrių mėsa naudojama racione, tačiau pardavus medžioklės licencijas valstybė galėtų gauti papildomų pajamų, kurias būtų galima panaudoti stumbrams gaudyti ir perkelti bei kitoms išlaidoms padengti. Galima sakyti, kad kol kas ši sistema nėra iki galo apgalvota ir valstybė praranda potencialias pajamas.
Laimonas Daukša kaip kliūtį įvardijo galiojančius teisės aktus: „Stumbras yra į raudonąją knygą įtrauktas gyvūnas, o jį sumedžiojus visi trofėjai ir odos lieka valstybės dispozicijoje. Jos, žinoma, naudojamos moksliniams tyrimams, muziejų kolekcijoms papildyti. Įstatymai turėtų būti pakeisti taip, kad trofėjų galėtų pasiimti komercinis medžiotojas. Kol kas tai neįmanoma, o sumedžiotojams sumedžiojimas nėra privalomas, jei jie negali pasilikti sumedžioto gyvūno trofėjaus.“
Apibendrindamas LŽF atstovas sakė, kad stumbrų populiacija šalyje ir toliau didės, nes jie neturi natūralių konkurentų, ir greičiausiai galiausiai prieisime prie medžioklės įteisinimo.
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
