Tekstas: Gediminas Tursa, papildė Kataryna Šterna
Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija
Senovės Lietuvos girių masyvuose veisėsi dideli žvėrys (stumbrai, taurai, elniai, briedžiai, rudieji lokiai), buvo gausu ir brangiakailių žvėrelių (bebrų, kiaunių, sabalų). Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei girios buvo laikomos didžiojo kunigaikščio nuosavybe. Iš pradžių kunigaikščiai medžiodavo prieš karo žygius, kad turėtų žvėrienos atsargų, o kariauna lavindavo savo gebėjimus valdyti ginklus, mokėsi gyventi sunkiomis žygio sąlygomis.
Vėliau medžioklė tapo didikų pramoga. Nereguliuojama medžioklė lėmė kai kurių medžiojamųjų žvėrių ir paukščių sumažėjimą arba išnykimą. Valstybiniuose miškuose medžioklės ūkį tvarkė didžiojo kunigaikščio vietininkai (dvarų valdytojai), kurie turėjo specialius pareigūnus: girininkus, žvėrių sekikus ir gaudytojus. Buvo tam tikros grupės valstiečių (kiaunininkai, bebrininkai), kurie nėjo lažo, o duoklę didžiajam kunigaikščiui mokėjo žvėrių kailiais. Vietininkai rengdavo dideles medžiokles, į kurias dažnai atvykdavo didysis kunigaikštis ir kiti didikai. Sumedžiotų žvėrių mėsa buvo sūdoma statinėse ir gabenama į didžiojo kunigaikščio dvarus; ji tiekta ir kariuomenei. Sumedžiotų žvėrių kailiai buvo svarbus valstybės iždo pajamų šaltinis.
Medžioklės taisyklės
Medžioklės įstatymo iki XVI a. nebuvo. Apie medžioklės teisę užsiminta 1557 m. Valakų įstatyme. Pagal jį didysis kunigaikštis savo valstiečiams leido medžioti jų pačių valakuose, bet tik vilkus, lapes, kiškius, voveres ir kitus mažus gyvūnus, o už medžioklę kunigaikščio giriose grėsė kaklo bausmė – pakorimas. Lietuvos III Statute (1588) už medžiojimą svetimose giriose nustatyta griežta bauda ir mokestis už kiekvieną nukautą gyvūną. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos konstitucija žemės nuomininkams uždraudė medžioti nuo šv. Baltramiejaus (rugpjūčio 24 d.) iki kovo 1 d.; dvarininkams palikta neribota medžioklės teisė. Rusijos valdymo metais medžioklę Lietuvoje reglamentavo Rusijos imperijos medžioklės įstatymai; jų vykdymo niekas nekontroliavo. Atkūrus Lietuvos valstybingumą 1920 m. išleistos laikinosios medžioklės taisyklės, nuo 1921 m. valstybinius miškus pradėta nuomoti Lietuvos taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijai, nuo 1930 m. – ir pavieniams asmenims. Privačiuose miškuose ir laukuose leista medžioti jų savininkams. Medžioklės tvarkymo įstatymai paskelbti 1924 ir 1935 m.
Didelę žalą medžioklės ūkiui padarė SSRS (1940–1941), Vokietijos (1941–1944) okupacija, Antrasis pasaulinis karas. Didelių žvėrių labai sumažėjo. 1946 m. išleistos medžioklės taisyklės pildytos ir taisytos 1947, 1951, 1956 ir 1970 metais. 1947 m. įsteigta Medžioklės ūkio valdyba, įkurta Medžiotojų ir žvejų draugija. 1957 m. valdyba su kitomis organizacijomis pertvarkyta į Gamtos apsaugos komitetą. 1959 m. priimtas Gamtos apsaugos įstatymas, kuriame daugiau numatyta rūpintis gyvūnų apsauga. Sustiprinta valstybinė ir visuomeninė medžiojamų gyvūnų kontrolė. Sumedžiojamų stambių kanopinių žvėrių dalį (50–80 proc.) reikėjo parduoti valstybei. Žvėriena buvo eksportuojama, gauta užsienio valiuta likdavo Lietuvoje. Už ją buvo perkami reikalingi įrenginiai ir kita.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę medžioklės reikalais rūpinasi Aplinkos ministerija. Medžiotojų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (1997), Medžioklės įstatymas (2002) bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (2002). Lietuvos Respublikoje medžiojami (1 lentelė): briedžiai, taurieji elniai, danieliai, stirnos, šernai, vilkai, kiaunės (kiauniniai), lapės, usūriniai šunys, audinės, barsukai, kiškiai (kiškiniai), bebrai, ondatros, iš paukščių – žąsys, antys, karveliai (karveliniai), slankos, perkūno oželiai, fazanai (fazaniniai). Medžioti teisę turi piliečiai, sulaukę 18 metų ir išlaikę medžioklės egzaminą. Daugiausia sumedžiojama elnių, stirnų, šernų, ančių, bebrų, mažiau – briedžių; vilkų medžioklė apribota (2 lentelė). Nuo XX a. vidurio medžioklė tapo tausojamoji, atkuriamoji. Medžioklės plotus pradėta priskirti medžiotojų grupėms (klubams, būreliams).
XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pasikeitė būreliams ir klubams priskirtų teritorijų nuomos tvarka, sudaromi medžioklėtvarkos projektai. Juose numatytos priemonės medžiojamiems gyvūnams saugoti ir gausinti, nurodyta, kiek leidžiama jų sumedžioti. Medžiotojų kolektyvai atsakingi už gyvūnų skaičiaus didinimą ir reguliavimą. Esant laisvai prekybai dalis žvėrienos patenka į kitas šalis.
Nuo 2003 m. medžiotojų klubai, iš esmės išsaugoję istorinius medžioklės plotus, turi gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Šis leidimas galioja dešimt metų. Pirmą kartą juos reikėjo atnaujinti 2013 m., antrą kartą – pernai.
Daugeliui medžiotojų klubų ir būrelių 2023 m. baigėsi leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose (MPV). Leidimai pratęsiami pateikus prašymą pratęsti galiojimo laiką ir tinkamai vykdžius visas leidime nustatytas sąlygas.
Aplinkos apsaugos departamentas įvertinto 813 MPV naudotojų leidimuose nustatytų sąlygų reikalavimų laikymąsi, pvz., ar buvo mokamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, ar buvo sisteminių aplinkosauginių pažeidimų ir pan. Įvertinus ir nustačius, kad MPV naudotojai laikėsi leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius atitinkamame MPV sąlygų, dar 10-iai metų buvo pratęsti 809 leidimai.
Keturiems MPV naudotojams leidimai nebuvo pratęsti. Vienas leidimas nepratęstas, nes juridinis asmuo buvo likviduotas, dar vienas naudotojas nepateikė prašymo pratęsti leidimą, kitiems dviem leidimai nebuvo pratęsti dėl pagrindinių leidimo sąlygų nesilaikymo. UAB Karpis (įmonės kodas 165723594) MPV Bebruliškės Kazlų Rūdos savivaldybėje ilgiau nei 6 mėnesius nemokėjo nustatyto mokesčio už gamtos išteklius, o medžiotojų klubas Giria (įmonės kodas 191615463) MPV Girios Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje per ketverius metus padarė net 95 administracinius nusižengimus ir nevykdė leidimo sąlygų, pagal kurias klubas buvo įpareigotas atlikti medžioklės tvarkos projektą. Šis Aplinkos apsaugos departamento sprendimas gali būti skundžiamas.
Stabilumas
2023-ieji pasižymėjo tuo, kad nebuvo padaryta jokių pakeitimų medžioklės nuostatuose. Vyriausybė, valdžios institucijos ir medžioklės organizacijos daug dėmesio skyrė naktinių taikiklių medžioklei legalizavimui. Dėl to kitais klausimais buvo ramybė. 2024 m. kovo pradžioje, 10 d., planuojamas Seimo posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar priimti Medžioklės įstatymo pataisas, kurios leistų naudoti naktinio ir šiluminio matymo taikiklius šernų, lapių, usūrinių šunų ir kai kurių invazinių rūšių medžioklei. Jei sprendimas bus teigiamas, Medžioklės taisyklės bus papildytos naktinio ir šiluminio matymo taikiklių naudojimo sąlygomis bei saugos reikalavimais.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
