Gegužės 1-oji daugeliui medžiotojų – šventė. Būtent šią dieną prasideda stirninių patinų medžioklės sezonas – vienas laukiamiausių ir įdomiausių individualios medžioklės laikotarpių metuose. Po žiemos ir ankstyvo pavasario ramybės, kai baigiasi varyminės medžioklės, o gamtoje prasideda jauniklių gimimo metas, nemažai medžiotojų sąmoningai atsisako lankytis miškuose, kad netrikdytų gyvūnų. Tačiau atėjus gegužei, vėl sugrįžta aktyvios medžioklės nuotaika.
Saugumas – svarbiausia
Pirmiausia, ką būtina atsiminti šiuo laikotarpiu – tai saugumas. Daugelis medžiotojų renkasi stirninus medžioti iš bokštelio. Stirnos – sėslios, dažniausiai laikosi vienoje teritorijoje, ypač prieš rują, kai jau būna pasidalijusios savo gyvenamąsias zonas. Todėl gegužės ir birželio mėnesiais dažnai galima jas stebėti jų įprastose buveinėse.
Medžiojant iš bokštelio saugumo reikalavimai gana paprasti – šūvis leidžiamas iš viršaus žemyn, ir šiltuoju metų laiku jis natūraliai yra saugesnis: net ir pataikius pro šalį, kulka sminga į žemę.
Kur kas didesnis dėmesys turi būti skiriamas saugumui medžiojant su prisėlinimu. Azartiško prisėlinimo metu galima prarasti orientaciją – todėl būtina įsitikinti, kad šūvis bus visiškai saugus. Niekada negalima taikytis žmogaus, pastatų, kelių, ūkinių ar naminių gyvūnų kryptimi. Taip pat reikia visada įvertinti šaudymo kampą – negalima šaudyti horizontaliai ar per kalvą.
Pagal taisykles, medžiotojas gali judėti teritorijoje su užtaisytais ginklais, tačiau šautuvas privalo būti nuolat saugiai apsaugotas, o apsauga nuimama tik prieš pat šūvį. Įveikiant kliūtis – griovius, tvoras ar nuvirtusius medžius – ginklas turi būti iškrautas. Tai aiškiai numatyta teisės aktuose.
Humaniškas šūvis – medžioklės etikos pagrindas
Vienas iš kertinių medžioklės etikos principų – humaniškas šūvis, kuris užtikrina greitą ir neskausmingą gyvūno krito momentą. Tam reikia nuolatinio pasirengimo – reguliarių treniruočių šaudykloje, kur medžiotojas tobulina savo taiklumą ir gebėjimą priimti sprendimą per akimirką.
Tolimesniems šūviams rekomenduojama naudoti šaudymo atramą, kuri leidžia stabiliau nusitaikyti ir sumažinti klaidos riziką. Ne mažiau svarbu – tinkamai parinktas kalibras. Stirnos – gana gležni ir jautrūs gyvūnai, todėl jų medžioklei puikiai tinka ir vidutinio galingumo kalibrai, pavyzdžiui, 6,5×55 Swedish (Creedmoor) ar kiti panašūs.
Tačiau net ir pasirinkus tinkamą kalibrą, būtina įsitikinti, kad tarp ginklo ir taikinio nėra jokių kliūčių – šakų, aukštos žolės ar kito, kas galėtų pakeisti kulkos trajektoriją, iššaukti netikėtą deformaciją ar net lūžimą. Tokios kliūtys gali lemti, kad šūvis bus netikslus ir gyvūnas bus tik sužeistas, bet nepataikytas mirtinai.
Svarbu parinkti teisingą taikymosi tašką ir įvertinti atstumą iki gyvūno. Blogiausia, kas gali nutikti – sužeistas stirninas pabėga, jo nepavyksta surasti, o gyvūnas nugaišta ilgoje ir skausmingoje kančioje. Toks scenarijus – tai, ko kiekvienas sąmoningas medžiotojas privalo vengti. Tai – atsakomybė, kurios reikalauja tiek medžioklės etika, tiek pagarba gyvūnui.
Kur taikytis? Sužeistos stirnos paieška
Selekcinė medžioklė – tikslas ir pareiga
Vienas iš argumentų, kodėl stirninų medžioklės sezonas Lietuvoje prasideda būtent gegužės 1-ąją, – tai galimybė vykdyti kokybišką selekcinę medžioklę. Pavasario pradžioje žolė dar žema, krūmų lapai nevisiškai išsiskleidę, todėl gyvūnus pastebėti ir įvertinti jų būklę yra daug paprasčiau nei vasarą.
Sezono pradžioje rekomenduojama medžioti tik atrinktus, selekcinius stirninus. Šiuos kriterijus nustato Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos aprašas ir Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai.
14.1. ligoti (kai ligos požymiai matomi išoriškai);
14.2. traumuoti, sulysę (matyti išoriškai – pvz. įkritę šonai, atsikišęs nugarkaulis);
14.3. silpnai fiziškai besivystantys;
14.4. neišsišėrę po birželio 1 d.
14.5. pažeistais ragų kelmeliais, nenormaliais ir po birželio 1 d. nenuvalytais ragais;
14.6. turintys ragus, atitinkančius Nuostatų 7 priedo skiltyje „Atrankiniai“ pateiktus požymius
Elninių žvėrių atrankos tikslas – atrinkti pagal Nuostatų reikalavimus atrankiniams priskirtinus žvėris ir išsaugoti perspektyvius žvėris. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama nemedžioti labai perspektyvių ir perspektyvių žvėrių, o medžiotini žvėrys atrenkami, laikantis 8 punkte nustatytos tvarkos.
Intensyviausią elninių žvėrių atranką rekomenduojama vykdyti metinių ir jaunų žvėrių tarpe, kai atrankos požymiai yra ryškiausi, siekiant, kad metiniai ir jauni atrankiniai elninių žvėrys, neatitinkantys nurodytų požymių, nesulauktų lytinės brandos (rujojimo) amžiaus, o kitų amžiaus klasių atrankiniai elninių žvėrys einamuoju medžioklės sezonu būtų sumedžioti iki prasidedant rujai.
Pagal elninių žvėrių reikšmę populiacijai rekomenduojamas toks jų sumedžiojimo eiliškumas ir laikotarpis, atsižvelgiant į rują:
8.1. atrankiniai – sumedžiotini prieš rują;
8.2. brandūs – sumedžiotini pasibaigus rujai;
8.3. elitiniai brandūs, pasiekę tikslinį amžių, – sumedžiotini pasibaigus rujai.
8.4. kiti – sumedžiotini bet kuriuo leidžiamu šios rūšies gyvūno medžiojimo terminu;
ELNINIŲ ŽVĖRIŲ ATRANKINĖS MEDŽIOKLĖS NUOSTATAI
Kaip sulaukti trofėjinio stirnino. Keletas patarimų ir pasakojimas
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
