Visada norisi paruošti ką nors ypatingo, kai artėja šventės. Šįkart tai buvo kovo 8-oji. Nors mūsų namuose ši proga paprastai nėra ypatingai minima, netikėtai užsiregistravo svečiai – tad pasirinkimo nebeliko. Reikėjo pasiraitoti rankoves ir ruoštis.
Varyminių medžioklų sezonas jau seniai pasibaigęs, bet šaldytuve dar liko keletas gražių elnienos gabalėlių ir keli maišeliai su atraižomis, tinkamomis guliašui ar kotletams. Na, ne visai atraižomis, o gražių gabalų krašteliais, pavyzdžiui, nuo šlaunies ar mentės dalies. Nusprendžiau, kad reikia pagaminti ką nors ypatingo ir skanaus. Gal net šiek tiek pikantiško, kad vyrams pakiltų nuotaika ir sušiltų kraujas. Aišku, būtų galima išbandyti ir kitą patiekalą, bet prisiminiau, iš kokios mėsos ruošiu. Tai buvo sena elnė, kurią sumedžiojau svečiuodamasis pas Vaiņodės medžiotojų klubą. Tai buvo vienintelė tikra žiemos diena šią žiemą – prisiminimai apie mėlyną dangų, ryškią saulę, sniegą ir sėkmingą šūvį dar ilgai išliks mano atmintyje.
Elnė buvo labai sena, jai galėjo būti 12 ar net 13 metų. Šūvis buvo tiesiai į petį, per mentės ir žasto kaulo vidurį. Beje, pastarasis vadinamas taip pat, kaip ir žmonių anatomijoje – Humerus. Tai buvo vienintelė matoma vieta iš 70 metrų atstumo, jei neskaičiuosime elnės snukio. Aišku, buvau labai laimingas išgirdęs, kaip varovas pranešė kitam medžiotojui, kad rado sumedžiotą elnę. Ką galima pagaminti iš tokios senos mėsos? Tik kažką smulkinto ir ilgai troškinto! Tad šįkart nusprendžiau kepti guliašą orkaitėje.
Ingredientai:
1 kg elnienos
150 g riebios rūkyto lašinio
2 didelės morkos
5–6 didelės česnako skiltelės (galima ir daugiau)
1/2 saldžiosios paprikos
6 vidutiniai arba 3 dideli pomidorai
Prieskoniai: mairūnas, juodieji pipirai, grūsti aštrieji raudonieji pipirai, Himalajų juodoji druska, cukrus, lauro lapas, 5–6 kadagio uogos
Sviestas kepimui
Gaminimo eiga:
Atrinktus mėsos gabalus būtų galima sumalti kotletams kartu su sausgyslėmis, bet šiam patiekalui reikėjo švaresnės mėsos. Tad pirmiausia pagaląstu filė peilį – su plonu ir siauru ašmeniu lengviau pašalinti sausgysles. Work Sharp galąstuvas namuose labai patogus ir naudingas. Antra, kruopščiai išvalau mėsą nuo sausgyslių ir plėvių. Maždaug ketvirtadalį atraižų atidaviau šunims vakarienei.
Mėsą supjausčiau vienodo dydžio dviejų pirštų storio gabaliukais. Susmulkinau papriką, sutryniau česnaką ir sumaišiau su mėsa. Tada sudėjau visus kitus prieskonius, išskyrus lauro lapą. Druskos reikia dėti vieną arbatinį šaukštelį kilogramui mėsos. Įpyliau augalinio aliejaus ir kelis arbatinius šaukštelius alyvuogių aliejaus – per daug jo dėti negalima, nes jis suteikia kartumo. Tą supratau, gamindamas naminį majonezą: 700 g stiklainyje gali būti tik 2–3 šaukštai alyvuogių aliejaus, kitaip jis tampa per kartus.
Pomidorus supjausčiau ir apkepiau svieste, įbėriau žiupsnelį druskos ir pusę arbatinio šaukštelio cukraus. Cukrus reikalingas tam, kad subalansuotų aštriųjų raudonųjų pipirų skonį. Pomidorus galima šiek tiek apdeginti, bet tai neprivaloma.
Morkas nulupau ir supjausčiau pailgomis riekelėmis. Paimiau Pyrex stiklinį kepimo indą. Jo dugną išklojau rūkyto lašinio riekelėmis, sudėjau lauro lapą ir sudėliojau mėsą taip: perimetrą apsupau morkų riekelėmis, centre išdėliojau mėsos sluoksnį, pamainomis su keptais pomidorais, kuriuos dar apsupau dviem morkų eilėmis.
Indą su mėsa įdėjau į kepimo rankovę ir pašoviau į orkaitę trims valandoms. Guliašo troškinys kepė 150°C temperatūroje. Ištraukęs iš kepimo rankovės, apsidžiaugiau, koks gražus jis atrodė! O paragavus paaiškėjo, kad skonis buvo toks pat puikus, kaip ir vaizdas.
Medžiotojų receptai. Ką daryti su bebro uodega?
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
