Vos keliomis dienomis iki Pasaulinės pasiutligės dienos Prancūzijos pietuose, Perpinjano mieste, nuo šios mirtinos ligos mirė 25 metų vyras. Tai pirmas toks atvejis Europoje po daugelio metų, nes žemynas jau seniai laikomas laisvu nuo pasiutligės tarp žemės gyvūnų. Prancuziojoje pasiutligė oficialiai buvo išnaikinta dar 2001 metais.
Pacientas, Alžyro pilietis, buvo hospitalizuotas su simptomais, būdingais pasiutligei – vandens baime (hidrofobija) ir traukuliais. Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad infekciją sukėlė šunų lyssavirusas. Gydymo įstaigos darbuotojams, kurie galėjo būti paveikti, buvo suteikta profilaktika po kontakto (PEP).
Infekcijos priežastis kol kas nėra aiški. Žinoma, kad vyras 2024 metais keliavo po kelias Afrikos šalis, taip pat po Ispaniją ir Prancūziją. Ant jo nugaros buvo matomos randų žymės, galimai nuo įkandimo. Labiausiai tikėtina, kad jis buvo apkandžiotas užsikrėtusio šuns, tačiau Prancūzijoje įtariamo gyvūno kol kas nenustatyta. Veterinarams nurodyta išlikti budriems.
Vyras mirė vienoje iš Paryžiaus regiono ligoninių po to, kai grįžo iš kelionės į Vakarų Afrikos valstybę Malį.
Sveikatos pareigūnai kol kas nepaaiškino, kaip tiksliai jis galėjo užsikrėsti, tačiau, kaip teigia ekspertai, Afrika kasmet sudaro beveik pusę iš maždaug 55 000 žmonių mirčių nuo pasiutligės visame pasaulyje. Dažniausiai virusą žmonėms perduoda užsikrėtę šunys, nes pasiutligės virusas plinta su seilėmis.
Vyro šeima ir medikai, kurie jį gydė, buvo nusiųsti į specializuotą pasiutligės profilaktikos centrą, kur jiems atlikta skubi vakcinacija po kontakto (post-exposure prophylaxis).
Prancūzijoje paskutinis mirtinas pasiutligės atvejis buvo užregistruotas 2003 metais, o paskutinį kartą žmogus pasiutligę šalyje užsikrėtė dar 1923-iaisiais. Nuo 1970 m. Prancūzijoje diagnozuota apie 20 pasiutligės atvejų, tačiau visi jie buvo įvežtiniai – žmonės užsikrėtė keliaudami po užsienio šalis.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė (rabies) – tai virusinė infekcija, kuri pažeidžia nervų sistemą ir beveik visais atvejais baigiasi mirtimi. Virusas perduodamas užsikrėtusio gyvūno įkandimo ar seilių patekimo į žaizdą metu. Dažniausi nešiotojai – šunys, laukiniai mėsėdžiai ir šikšnosparniai.
Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 20 dienų iki kelių mėnesių. Kai atsiranda pirmieji simptomai, liga tampa 100 % mirtina – išgydyti ją praktiškai neįmanoma. Vienintelė veiksminga priemonė – skubi vakcinacija ir imunoglobulino suleidimas netrukus po kontakto su įtariamu gyvūnu. Šaltinis čia
Simptomai ir ligos eiga
Ankstyvieji simptomai: silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, deginimo ar dilgčiojimo pojūtis įkandimo vietoje.
Vėlesni simptomai: neramumas, agresyvumas, traukuliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, haliucinacijos, baimė vandeniui (hidrofobija) ir orui (aerofobija).
Pabaigos stadija: kvėpavimo paralyžius, koma ir mirtis.
Kodėl tai svarbu Europai
Pasiutligė vis dar paplitusi kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse, o pagrindinis pavojus Europai – užkrato įvežimas su keliautojais arba gyvūnais, atvežtais be vakcinacijos.
2015 metais Prancūzijoje buvo fiksuotas atvejis, kai šuniukas, užsikrėtęs Alžyre, parvežė virusą į šalį. Greita veterinaro reakcija tuomet leido laiku paskiepyti visus kontaktavusius vaikus.
Šis naujausias atvejis dar kartą primena, kad pasiutligė – pavojingiausia zoonozė pasaulyje, o veterinarijos specialistai yra tikrieji „vienos sveikatos“ (One Health) sargai, saugantys visuomenės sveikatą nuo užkrečiamų ligų.
Medžiojamųjų gyvūnų ligos, bebrų trichineliozės ir medžioklės higiena
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
